Norint ištirti kulinarijoje vartojamų žolelių ir įvairių prieskonių poveikį, atliekamos farmakologinės studijos su geriamaisiais jų ekstraktais, eteriniais aliejais ar atskiromis dalimis. Dažniausiai kiti tiriamųjų preparatų vartojimo būdai, kaip antai intraveninis arba intraperitoninis, veiksmingumu neprilygsta geriamajam. Viena priežasčių yra parenterinio vartojimo metu prarandamas aromatinis ir/ar tiesioginis poveikis virškinimo sistemos organams.
Vertinant tyrimų duomenis, svarbu nepamiršti, kad bandymų su gyvūnais rezultatų negalime sugretinti su įvairių prieskoninių augalų poveikiu žmogui. Pirmiausia dėl to, jog skiriasi šių dviejų tiriamųjų grupių farmakokinetinės ir farmakodinaminės savybės. Be to, gyvūnams nebūdingi refleksai, kuriuos žmogui sukelia skiriamos vaistinės medžiagos spalva, kvapas bei skonis.
Daugumai prieskoninių žolių ir prieskonių būdingi bendri poveikiai, pavyzdžiui, virškinimo proceso ir apetito skatinimas, vis dėlto augalai turi ir specialių, tik jiems būdingų savybių, kurių jokiu būdu negalima generalizuoti. Todėl net tos pačios augalų šeimos, genties ar net rūšies vienas atstovas gali pasižymėti antihelmintiniu poveikiu, o kitas, augęs kitokioje aplinkoje, jo neturėti.
Pilną straipsnį skaitykite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.2