Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Pasaulio sveikatos, Tarptautinė darbo, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo bei dar trys tarptautinės organizacijos patvirtino ir 1997 metais išleido Tarptautines pagrindines gyventojų apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos ir saugaus elgesio su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais saugos normas.
Vienas iš šių normų punktų sako, kad „tikimybė patirti profesinę apšvitą darbo metu neturėtų daryti įtakos bendroms darbo sąlygoms. Neleistina, kad būtų suteikiamos ar panaudojamos specialios darbo sąlygų kompensavimo priemonės, išskirtinės sąlygos nustatant darbo užmokestį ar draudimo sąlygas, darbo trukmę ir atostogas, papildomas išeigines dienas ar papildomas priemokas prie pensijos, tuo pakeičiant reikalavimus, kad būtų įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir saugos priemonės, užtikrinančios patvirtintų normų reikalavimų įgyvendinimą“.
Vis dar pasitaiko atvejų, kada atskiri atstovai iš buvusių sovietinių respublikų atskiruose TATENA renginiuose užduoda panašius klausimus dėl priemokos prie atlyginimų ar ilgesnių atostogų bei trumpesnės darbo dienos, jei yra dirbama su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – šaltiniai). Visais atvejais pateikiamas griežtas atsakymas, kad radiacinės saugos požiūriu tai nepriimtina, kad jokios kompensacijos negali ir neturi pakeisti tų priemonių, kurios privalo užtikrinti reikiamas darbo sąlygas, dirbant su šaltiniais ar kitais galimais kenksmingais veiksniais.
Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemoje daugiau 900 asmens sveikatos priežiūros įstaigų savo veikloje tiek diagnostikos, tiek gydymo tikslais naudoja daugiau nei 2 000 skirtingų šaltinių, su kuriais dirba daugiau nei 2 800 gydytojų radiologų, rentgeno laborantų, medicinos fizikų, technikų ir kitų specialistų. Per paskutinius penkerius metus sveikatos apsaugos sistemoje, ypač odontologijos praktikoje, žymiai padidėjo naujų šaltinių skaičius – padaugėjo kompiuterinių tomografų, mamografų ir intervencinėje radiologijoje naudojamų rentgeno aparatų ir kitų šaltinių skaičius (per 2005–2009 metus 349 naujų šaltinių: rentgeno aparatų – 158, kompiuterinių tomografų – 32, mamografų – 8, dentaliniųrentgeno aparatų –135 ir kt.).
Bet kokia veikla leidžiama tik visiškai įsitikinus, kad šaltinio naudotojas užtikrina visas būtinas radiacinės saugos sąlygas: patalpų ekranavimas, įrangos atitiktis, personalo mokymas, radiacinės saugos programa ir kt., kurios garantuoja tiek dirbančiųjų, tiek pacientų ir gyventojų radiacinę saugą.
Kad visi šaltinių naudotojai užtikrina radiacinės saugos reikalavimus, patvirtina ir atlikti individualiosios dozimetrijos bei darbo vietų matavimai. Daugumos (97 proc.) darbuotojų išmatuotos metinės išorinės apšvitos dozės mažesnės už minimalų registruojamąjį lygį (iki 1 mSv). Didžiausią dalį darbuotojų, kuriems atliekama individualiųjų apšvitos dozių stebėsena, sudaro asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (2 837). Jų vidutinė metinė apšvitos dozė 2008 metais buvo 0,3 mSv, o tai sudaro vos 1,5 proc. nuo leidžiamos metinės dozės ribos (20 mSv). Primename, kad leistina maksimali metinė profesinės apšvitos dozė yra 50 mSv arba 20 mSv kasmet per penkerius metus. Didesnę apšvitą gauna intervencinės radiologijos ir kardiologijos gydytojai, tačiau ir jų gaunamos dozės neviršija lestinų dozių ribų (2008 metais intervencinės radiologijos ir kardiologijos gydytojo vidutinė metinė efektinė dozė buvo 1,5 mSv).
Aukščiau išdėstyti faktai aiškiai patvirtina, kad jonizuojančioji spinduliuotė kaip kenksmingas veiksnys negali būti priežastimi reikalauti nei trumpesnės darbo dienos, nei ilgesnių atostogų.
Daugiau informacijos:
Radiacinės saugos centras
Tel. (8 5) 236 1936
www.rsc.lt