Dažniausios galvos smegenų kraujotakos sutrikimų priežastys dažniausiai yra ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai, rečiau – padidėjęs kraujagyslių reaktyvumas (kraujagyslių spazmai).
Spazmuoti linkusios aterosklerozės pažeistos arterijos. Normos sąlygomis smegenims tiekiama apie 15–20 proc. viso organizmo minutinio kraujo tūrio, 15–20 proc. deguonies ir apie 50 proc. visų organizmo gliukozės sąnaudų, todėl, sutrikus kraujotakai, smegenys patiria hipoksiją (deguonies „badą“), sutrinka metabolitų šalinimas. Visi šie pakitimai lemia greitą smegenų pažeidimą ir jų funkcijų sutrikimus, tarp jų ir pažinimo funkcijų. Trūkstant deguonies ląstelės nebegali pasigaminti energijos aerobiniu būdu, todėl prasideda anaerobinė ATP sintezė, kuri energiniu požiūriu nuostolinga: aplinkiniuose audiniuose didėja pH, vystosi acidozė. Nervinėms ląstelėms išnaudojus energetinius resursus, nebeveikia membraniniai jonų kanalai, todėl į ląstelę patenka vis daugiau Ca²+ jonų, kurie turi įtakos įvairių mediatorių išsiskyrimui. Nenutrūkstamas Ca²+ jonų srautas aktyvuoja viduląstelinius baltymus, ardančius ląstelių membranas ir kitas neuronų struktūras. Laisvieji radikalai, leukotrienai, prostaglandinai nulemia dar didesnį nervinio audinio pažeidimą, prasideda nekrozė, lydima edemos. Veikiant visiems šiems veiksniams smegenų nervinio audinio išemija progresuoja ne tik dėl kraujotakos sutrikimo, bet ir dėl pačių nervinių ląstelių fiziologinių procesų.
Kadangi sutrikęs ne tik medžiagų pristatymas, bet ir metabolitų šalinimas – šie kaupiasi, dar labiau didindami acidozę bei slopindami fermentų veiklą. Aplinkiniame, gyvybingame audinyje (išeminė penumbra) padidėja viduląstelinėje terpėje viduląstelinio K+ jonų, mažėja ląstelių energetiniai resursai (adenozintrifosfatas – ATP). Neatsistačius kraujotakai prasideda išeminė kaskada, sukelianti negrįžtamus smegenų audinio pakitimus. Jeigu kraujotaka sutrinka iš lėto, šie negatyvūs veiksniai daugelį metų veikią centrinę nervų sistemą, skatindami jos atrofiją ir funkcijų sutrikimą. Todėl svarbu anksti pastebėti šiuos pakitimus ir rekomenduoti adekvatų gydymą, nes ilgai užsitęsę metaboliniai pakitimai smegenyse veikia pažinimo funkcijas.
Pilną straipsnį ir literatūros sąrašą raiste žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.2