Lygiagretus vaistų importas: teisė būti ar nebūti

Lietuvoje 2008 m. pabaigoje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba užregistravo pirmuosius lygiagrečiai iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių importuojamus vaistinius preparatus – „Betalok ZOK“ Lietuvą pasiekiantį iš Vengrijos, „Movalis“ ir „Cipralex“ iš Čekijos bei „Motilium“ iš Prancūzijos.

Tai nauja praktika Lietuvoje, nors senosiose ES narėse jau kelis dešimtmečius įprasta importuoti vaistus iš valstybių, kur jie parduodami pigiau, taip pasiūlant patrauklią alternatyvą vaistų vartotojams.
Kitaip tariant, lygiagretus importas reiškia prekių, kartą jau išleistų į ES rinką, perpardavimą be šių prekių gamintojo sutikimo. Kadangi pagrindinis tokio perpardavimo tikslas – pasipelnyti iš kainų skirtumų tarp dviejų nacionalinių rinkų, lygiagretus importuotojas tampa perparduodamos prekės gamintojo ar jo oficialaus platintojo konkurentu. Pasak „Sorainen“ advokatų kontoros teisininkės Jurgitos Venckutės, lygiagretų importuotoją saugo ES teisė, draudžianti riboti prekybą tarp valstybių narių, remiantis patentų teikiama apsauga gamintojams. „Iš to, viena vertus, laimi vartotojai, kuriems suteikiama galimybė vaistų įsigyti už mažesnes kainas, kita vertus, kuriama nepalanki aplinka farmacijos įmonių investicijoms į vaistų gamybą bei mokslinius tyrimus“, – sako J.Venckutė.

Pilną straipsnį rasite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.2