Neretai žmonės per visą gyvenimą nepatiria jokių nemalonių simptomų, išskyrus tamsiai violetinės ar mėlynos spalvos venas, kurios gali būti susiraičiusios ar mazguotos. Atsiradę simptomai būna varginantys ir nemalonūs. Kai kuriems pasitaiko komplikacijų: trofinės opos, pakitusi odos pigmentacija, tromboflebitas.
Dažniausi simptomai:
kojų skausmas ar sunkumas;
deginimo, tvinkčiojimo jausmas;
mėšlungis, kojų tinimas;
simptomai sustiprėja ilgiau pasėdėjus ar pastovėjus.
Ligos pradžioje jaučiami tik neryškūs simptomai – kojų sunkumas, nuovargis, ypač dienos pabaigoje, skruzdėlių bėgiojimo jausmas. Kartais patinsta kulkšnys, pėdos, neženkliai paryškėja venų tinklas. Pradiniai simptomai sustiprėja ilgiau pabuvus vienoje padėtyje, atšilus orams – pavasarį, vasarą.
Ligai progresuojant kojos smarkiau patinsta, vakare blauzdų apimtis gali padidėti iki kelių centimetrų, stiprėja skausmas, kinta odos struktūra – atsiranda pigmentacija. Vėlyvojoje stadijoje oda tampa itin pigmentuota, atsiranda trofinių opų, gali vystytis tromboflebitas.
Diagnostika
Diagnostika remiasi:
·nusiskundimais;
·išsamia anamneze (simptomų atsiradimo pradžia, predisponuojantys veiksniai, paveldėjimas, buvęs ankstesnis gydymas);
·apžiūra (vertinama paviršinių venų būklė, odos ypatumai, kojų apimtis);
·ultragarsiniu venų tyrimu.
Pilną straipsnį ir literatūros sąrašą rasite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.3