Žarnų turinio apimtį didinantys vaistai yra natūralūs ar sintetiniai polisacharidai bei celiuliozės derivatai, kurie veikia panašiai kaip maisto skaidulos ir dėl to gali būti vartojami ilgą laiką ar reguliariai kaip maisto papildas. Laisvinamasis jų poveikis yra lėtas. Dauguma šių preparatų sukelia žarnyno dujų pagausėjimą ir pilvo pūtimą. Pacientams, kuriems ribojami skysčiai, šiuos preparatus reikėtų skirti atsargiai.
Išmatas minkštinantys vaistai mažina išmatų masės tankį, taip padidindami skysčio absorbciją jose. Jie keičia žarnos gleivinės pralaidumą didindami elektrolitų bei vandens sekreciją. Natrio dioktilsulfasukcinato pagrindu pagamintų preparatų poveikis yra silpnas, jie gali didinti kitų kartu vartojamų vaistų absorbciją bei toksiškumą, todėl nerekomenduojami ilgalaikiam vartojimui. Mineralinis, parafino aliejai veikia lėtai ir silpnai. Ilgai vartojami šie vaistai gali dirginti tiesiosios žarnos ir analinio sfinkterio gleivinę bei sutrikdyti riebaluose tirpstančių vitaminų absorbciją.
Osmosiniai vaistai keičia osmosinį gradientą, taip padidindami skysčių kiekį išmatose. Skatindami citokinų atsipalaidavimą, aktyvina žarnyno motoriką. Natrio ir magnio druskos gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, dehidrataciją, todėl jų nereikėtų vartoti ilgą laiką. Laktuliozė yra pusiau sintetinis prebiotinis oligosacharidas, vartojamas daugiausia vidurių užkietėjimui ir hepatinei encefalopatijai gydyti. Yra duomenų, kad laktuliozė gali veikti kaip prebiotikas. Nustatyta, kad šis preparatas teigiamai veikia žarnyno florą ir gali sumažinti tulžies pūslės akmenligės, osteoporozės, žarnyno infekcinių, storosios žarnos navikinių, alerginių odos ligų dažnį, taip pat pagerinti gliukozės toleranciją, sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Makrogolis (Forlax) – tai preparatas, pasižymintis osmosinėmis ir išmatų tūrį didinančiomis savybėmis, veikia fiziologiškai – didina fekalijų hidrataciją, jų tūrį, taip stimuliuodamas natūralią žarnyno veiklą bei skatindamas defekacijos refleksą. Saugus vartoti ilgą laiką bei nėštumo metu, taip pat vaikams.
Žarnyną stimuliuojantys vaistai – patys populiariausi laisvinamieji preparatai, nors šis reiškinys nėra pagrįstas medicinos mokslo išvadomis. Nė vieno šios grupės vaistų negalima vartoti ilgai ar nuolat, nes organizmas nepasisavina iš storosios žarnos vandens, todėl netenkama ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų.
Difenilmetano dariniai veikia greitai (po 6 val.) ir gali sukelti kolikos tipo pilvo skausmą, dehidrataciją, pažeisti enterocitus, sukeldami uždegiminį storosios žarnos atsaką. Vartojami ilgai šie vaistai gali pažeisti mezenterinį nervų rezginį ir sutrikdyti žarnyno peristaltiką. Fenolftaleinas gali sukelti fotosensibilizaciją, dermatitą, Stivenso-Džonso sindromą, todėl jis neregistruotas daugelyje pasaulio šalių.
Antraglikozidai sukelia panašius šalutinius reiškinius kaip bisakodilas. Ilgą laiką vartojami senos lapai gali sąlygoti storosios žarnos pseudomelanozę, kuri skatina formuotis storosios žarnos adenomas. Tyrimuose eksperimentuojant su pelėmis senos preparatai per 480 dienų sukėlė storosios žarnos vėžį.
Visi žarnyno stimuliuojamieji vaistai gali būti vartojami tik trumpą laiką, nes jiems veikiant išnyksta natūralus defekacijos refleksas, gali sutrikti elektrolitų apykaita, atsirasti spazminiai pilvo skausmai, o daliai pacientų – ilgainiui išsivystyti nefunkcionuojančios storosios žarnos sindromas (catharic colon).
Prokinetikai. Cisapridas, naujos kartos prokinetinis vaistas, tiesiogiai stimuliuoja plonosios bei storosios žarnos peristaltiką, didindamas acetilcholino išsiskyrimą mezenteriniame rezginyje. Gydant didesnėmis nei įprastinės dozėmis, gali būti skiriamas storosios žarnos inercijai gydyti. Esant labai sunkiai obstipacijai galima vartoti kelių vaistų grupių derinius arba operuoti.
Pilną straipsnį ir literatūros sąrašą rasite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.2