Augaliniai preparatai: Anisi fructus – anyžių sėklos, turinčios ne mažiau nei 20 ml/kg eterinio aliejaus; Anisi aetheroleum – anyžių eterinis aliejus.
Indikacijos. Anyžių vaisių ir/ar anyžių aliejaus vartojama į vidų esant virškinimo sutrikimui ir į vidų arba išoriškai esant viršutinių kvėpavimo takų katarui. Nustatyta tokia vidutinė dienos dozė: 3,0 g anyžiaus sėklų arba 0,3 g anyžių aliejaus vartojant į vidų. Iš susmulkintų džiovintų anyžių vaisių paruošiama arbata (1–2 šaukšteliai anyžių 1 puodeliui virinto vandens) arba vandens ir etanolio ekstraktai (alkoholis sudaro ne mažiau 50 proc.). Išoriniam naudojimui (įkvepiamieji ar įtrinami vaistai) paruošiami lipofiliniai tepalai ar aliejiniai preparatai, į kurių sudėtį įeina nuo 5 iki 10 proc. anyžių eterinio aliejaus.
Sergant bronchiniu kataru, rytą ir vakare siūloma išgerti 1 puodelį ką tik paruoštos anyžių arbatos. Dispepsijos gydymui po 1 šaukštą (vaikams – 1 arbatinį šaukštelį) anyžių arbatos reikia išgerti kelis kartus per dieną.
Anyžinė degtinė taip pat pasižymi apetitą ir virškinimą skatinančiu poveikiu. Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakariuose ir Meksikoje anyžių vaisiai vartojami menstruaciniams negalavimams malšinti. Liaudies medicinoje anyžiai ir anyžinė degtinė laikomi afrodiziakais. Net 1-ajame amžiuje po Kr. pasakojama apie tokį anyžių poveikį (tikriausiai dėl jo turimo estrogeninio efekto).
Pilną straipsnį skaitykite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.3