Prieš metus Utenoje vykusioje kaimo bendruomenės slaugytojų konferencijoje, į kurią taip pat buvo pakviesti ir dalyvavo Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius L. Mažeika, Valstybinės mokesčių inspekcijos Utenos apskrities atstovai, rajono savivaldybės gydytojas, pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas, buvo kalbėta apie tai, jog kaimo ambulatorijų bei medicinos punktų darbuotojus labai apsunkina vaistinių preparatų bei kitos paskirties medicinos prekių pardavimo procedūra.
Mat pagal 2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. patvirtintą kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašą ambulatorijoje ar medicinos punkte parduodant pacientui vaistus bei kitas medicininės paskirties prekes (tarkim, tvarstį) kiekvienam pirkėjui privalu pateikti kasos čekį arba išrašyti kvitą. Kaimo pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šį darbą dažniausiai atlieka jose dirbančios slaugytojos, kurių ne kiekviena gali ar nori naudotis kasos aparatu. Be to, šiai procedūrai atlikti, juolab kvitui išrašyti, reikia papildomo laiko. Tad menką atlygį už kaimo žmonių aprūpinimą vaistais gaunančios slaugytojos nenoriai imasi šios paslaugos, o kartais ir visai atsisako papildomo darbo. „Kaimo žmonės vienas kitą pažįsta ir vienas kitu pasitiki, todėl nei kvito prašo, nei kasos čekį pasiima, – aiškino ne viena medicinos punkte dirbanti slaugytoja. – Tad kam tas nereikalingas darbas? Niekas neatsisakys išrašyti kvito, jeigu žmogus jo paprašys.“ Iš tiesų taip, bet…
Bene prieš metus Provincijos vaistinių asociacijos vadovai, remdamiesi Utenoje vykusios kaimo bendruomenės slaugytojų konferencijos pageidavimu, kreipėsi į Farmacijos departamentą, prašydami supaprastinti vaistinių preparatų bei kitų medicininės paskirties prekių pardavimo per kaimo ambulatorijas procedūrą ir leisti pateikti kvitus tik tuo atveju, jeigu to prašo vaistus perkantis pacientas.
Tais pačiais, 2008-aisiais metais Provincijos vaistinių asociacija sulaukė FD pritarimo. Departamento direktoriaus L. Mažeikos pasirašytame rašte buvo sakoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją bei Valstybinę mokesčių inspekciją suderinti parengtą nutarimo projektą, pagal kurį būtų atlikti kai kurie kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo pakeitimai ir supaprastinta vaistų pardavimo per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas procedūra. Deja, tuo viskas ir baigėsi. Senoji vyriausybė nutarimo pakeitimo projekto nespėjo patvirtinti, o naujoji, akivaizdu, tam taip pat neranda laiko. Tad nežinia, kiek dar reikės laukti ir apskritai ar kaimo ambulatorijų bei medicinos punktų slaugytojos sulauks jų darbą lengvinančių permainų.
Pilną straipsnį skaitykite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.3