Proteazių inhibitorius telapreviras, skiriamas kartu su standartine hepatito C viruso infekcijos terapija, pasižymėjo teigiamu virologiniu atsaku net pusei gydymui atsparia forma sergančių pacientų.
Šiame PROVE3 (angl. Proteaze Inhibition for Viral Evaluation) tyrime dalyvavo 453 pacientai, užsikrėtę gydymui atspariu hepatito C viruso (HCV) 1 tipu. Jiems nepagelbėjo gydymas peg-interferonu-alfa-2a (Ifn) ir ribavirinu, po sėkmingo terapinio kurso jiems pasireiškė atkrytis arba gydymo pabaigoje jų kraujyje vėl žymiai padaugėjo viruso kopijų.
Pacientai atsitiktiniu būdu paskirstyti į keturias gydymo grupes:
– 12 savaičių vartojami visi trys vaistai (telapreviras/Ifn/ribavirinas), po to 12 savaičių skiriamas standartinis gydymas (Ifn/ribavirinas);
– 24 savaites vartojami telapreviras/Ifn/ribavirinas, po to 24 savaites taikomas standartinis gydymas;
– 24 savaites vartojami telapreviras ir Ifn;
– 48 savaites taikomas standartinis gydymas (kontrolinė grupė).
Pirmasis efektyvumo vertinimas buvo stabilus virologinis atsakas (angl. sustained virologic response – SRV) po 24 gydymo savaičių. Nustatyta, jog visos trys telaprevirą vartojusios grupės paižymėjo geresniu SRV palyginus su kontroline grupe: atitinkamai jis buvo būdingas 51 proc. pacientų pirmoje grupėje, 52 proc. – antroje, 23 proc. – trečioje ir 14 proc. – kontrolinėje. Beveik 40 proc. iki šiol nepasižymėjusių jokiu teigiamu atsaku į gydymą pacientų, vartojusių trigubą vaistų derinį, pasižymėjo SRV, tuo tarpu kontrolinėje grupėje tokių buvo tik 9 proc. Galime manyti, jog telapreviro skyrimas padeda išvengti pirminio atkryčio ir kitų tradicinių blogo atsako veiksnių. Dažniausi šio preparato sukelti šalutiniai reiškiniai buvo silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, bėrimas, niežulys bei anemija.
Reuters Health, June 2009