Bene ryškiausiai rūpinimąsi žmonių sveikata atspindi pastangos stiprinti ir plėtoti ligų prevenciją. Lietuvos medikai, ligonių kasos net ir sunkmečiu neatsisako šio baro plėtojimo planų. Nuo šių metų liepos mėnesio startuoja dar viena priešvėžinė prevencinė programa – sveikatos apsaugos ministras įsakymu patvirtino Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą.
Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio ligų ir antroji pagal dažnumą Europoje vyrų ir moterų mirties dėl vėžio priežastis. Lietuvoje kasmet daugėja naujų šios ligos atvejų. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl Lietuvoje dažnai aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.
Tad Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų šio vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos. Remiantis medicinos mokslo ir praktikos pagrįstais rezultatais, daugelio šalių patirtimi ir ekonominio efektyvumo kriterijais pagal šią programą kas 2 metai reguliariai turėtų būti tikrinami 50–74 metų amžiaus asmenys, atliekant slaptojo kraujavimo testą. Prireikus pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti storosios žarnos tyrimą ir, jei reikia, paimti biopsijos medžiagą, taip pat gali būti paskirtas reikiamas gydymas. Šiuo požiūriu tai bene sudėtingiausia prevencinė programa – numatytos net penkios jos paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) biudžeto. Šios programos bandomasis projektas dvejus metus bus įgyvendinamas Vilniaus ir Kauno apskrityse, šiemet iš PSDF biudžeto tam skiriamas 1 milijonas litų. Jeigu pasitvirtintų programos efektyvumas, vėliau jos mastą numatoma plėtoti.
Pabrėžtina, jog jau kelinti metai Lietuvoje gana sėkmingai vykdomos Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio bei Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos. Joms, taip pat Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programai neseniai iš PSDF biudžeto papildomai skirta beveik 2 mln. litų, nes vien per pirmuosius keturis 2009-ųjų mėnesius pagal šias programas prevencines paslaugas gavo apie 42 tūkst. asmenų daugiau nei pernai per tą laiką.
Primename, jog visais atvejais dėl nemokamų tyrimų pacientai pirmiausiai turi kreiptis į šeimos gydytoją: pagal minėtas programas jie atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterims ir vyrams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.