Lietuvos laisvosios rinkos instituto manymu, kovo 17 d. Seimo priimtas Kainų įstatymo papildymas prasilenkia su rinkos ekonomikos principais ir turės neigiamų pasekmių konkurencijai ir vartotojams. LLRI teikia savo poziciją ir ragina šalies Prezidentą vetuoti šią įstatymo pataisą.
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto rengimą paskatino pastaruoju metu prekybos įmonių sparčiai ir nepagrįstai keliamos maisto produktų kainos. Tačiau kelių pastarųjų metų maisto kainų kilimą sąlygojo sparčiai augantis pinigų kiekis ekonomikoje, didėjančios gyventojų pajamos, augantis vartojimas, staigūs maisto žaliavų kainų šuoliai tarptautinėje rinkoje ir kainų konvergencija su Europos Sąjungos šalimis. Sumažėjus maisto žaliavos kainoms, sustojus gyventojų pajamų augimui, vidaus ir išorės paklausai, tikėtina, kad maisto kainos liausis augusios ar net pasuks priešinga kryptimi. Pavyzdžiui, 2009 m. vasario mėn., palyginti su sausiu, maisto kainos padidėjo tik 0,1 proc.
Įstatymo leidėjas ignoruoja, jog kainos susidarymą lemia ne tik pardavėjo veiksmai ar taikoma kainodara, bet ir pirkėjo noras bei galėjimas sumokėti. Įsikišdamas į kainų atsiradimo mechanizmą įstatymas sunaikina pagrindinį rinkos įrankį, leidžiantį pardavėjui nuspręsti, už kokias prekes ir paslaugas pirkėjas yra pasirengęs sumokėti. Kainos ir už prekės pardavimą gaunamas pelnas siunčia signalą, kad ją verta pardavinėti, todėl daugiau pardavėjų imsis tai daryti, konkuruos, ir todėl kaina galės sumažėti. Kainų reguliavimas trukdo kainoms mažėti, taip pat sukelia tų prekių, kurių pardavinėti neapsimoka, trūkumą.
Pilną straipsnį skaitykite žurnalo "Farmacija ir laikas" 2009 m. nr. 3