Burnos gleivinės opos ir jų gydymo principai

Burnos gleivinės žaizdos, dar vadinamos opelėmis ar aftomis, yra dažnas reiškinys, varginantis net 20 proc. populiacijos. Iš pradžių atsiranda bespalvės pūslelės, kurios greitai pratrūksta ir virsta labai skausmingomis žaizdelėmis. Burnos žaizdelių gali atsirasti visoje burnoje – ant liežuvio, skruostų, dantenų.

Jos dažniausiai būna apvalios formos, nedidelės, iki 1 cm skersmens, raudonais kraštais, negilios. Aplink žaizdelę gleivinė būna paburkusi, paraudusi, visa pažeista sritis skausminga. Skausmas įsismarkėja valgant ir geriant, todėl netenkama apetito. Opelės savaime išgyja per maždaug dešimt dienų, tačiau valgant (ypač sūriai ar aštriai) jos kartotinai pažeidžiamos ir sunkiau gyja.


Maždaug kas penktas žmogus yra turėjęs arba turi opelių burnoje. Net 82 proc. žmonių gydo žaizdeles vaistais, 44 proc. jų – nuolat, kiti – epizodiškai. Dažniausiai į gydytoją nesikreipiama ir prašoma vaistininko patarimo arba vaistai pasirenkami spontaniškai. Atsižvelgiant į tai, kad po stomatologinių procedūrų dažnai atsiranda opelių, gydytojo patarimas jas gydyti specialiu geliu galėtų būti labai naudingas pacientui. Be to, po jų pacientai jaučia skausmą, diskomfortą, gali būti pažeista gleivinė, todėl gydytojas stomatologas, patepęs pacientui gleivinę Urgo geliu, iš karto ir ilgam pašalintų skausmą, o pacientas nesibaimindamas galėtų valgyti ir gerti. Gelis ne tik malšina skausmą, skatina gijimą, bet ir saugo nuo bet kokio mechaninio poveikio. Per negydomas burnos žaizdeles į gilesnius audinius gali patekti infekcija, sukelianti ilgo ir sunkaus gydymo reikalingas pasekmes, todėl naudinga opas gydyti vietiškai.


Pilną straipsnį skaitykite žurnalo "Farmacija ir laikas" 2009 m. Nr.3