Nuo šių metų sausio 1 d. Vyriausybė pakoregavo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, panaikindama pridėtinės vertės mokesčių lengvatas nekompensuojamiesiems vaistams. Dabar visiems nekompensuojamiesiems vaistams taikomas 19 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tuo tarpu kompensuojamiesiems vaistams liko lengvatinis 5 proc. PVM tarifas.
Suprantama, šie vaistai yra pigesni. Juos gydytojas išrašo į griežtos apskaitos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims išduodamas vaistų receptų knygeles. Tačiau kompensuojamuosius vaistus perka ir neapdrausti privalomuoju sveikatos draudimu asmenys, kuriems receptas išrašomas pagal vadinamąją 1 formą. Jie perka tuos pačius kompensuojamuosius vaistus nepateikdami kompensuojamųjų vaistinių preparatų (KVP) recepto.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą, kompensuojamąjį vaistą vaistinė gali parduoti ne didesne nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinta didžiausia mažmenine vaistinio preparato kaina, nurodyta Kompensuojamųjų vaistų kainyne. Bet be KVP recepto parduodant vaistą ir taikant jam ne aukštesnę nei nurodyta Kompensuojamųjų vaistų kainyne kainą, t. y. 5 proc. PVM antkainį, vaistinė patirs nuostolį, nes tiekėjai didmeninės prekybos įmonės visiems į vaistinę pristatomiems vaistams taiko vienodą 19 proc. PVM tarifą. Kaip tokiu atveju pasielgti vaistininkui: be KVP recepto parduoti vaistą taikant 5 ar 19 proc. PVM tarifą? Kaip nenusižengti įstatymui ir nepatirti žalos, jeigu šio mokesčio skirtumas, pateikus atitinkamos formos prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, grąžinamas tik už kompensuojamuosius vaistus, parduotus pagal griežtos apskaitos KVP receptą?
Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.4