Vilniuje įvyko nacionalinis seminaras „Sveikata restruktūrizavimo metu: ES rekomendacijų įgyvendinimo poreikis ir galimybės Lietuvoje”.
2009 metais Higienos institutas įsijungė į Europos Sąjungos „HIRES Plus” projektą, kuriuo siekiama atkreipti ES valstybių dėmesį į tai, kad bet kokios įmonės ar organizacijos restruktūrizavimas turi reikšmingą poveikį darbuotojų sveikatai. Analizuodama situaciją projekto ES „HIRES” („Health in Restructuring”) ekspertų grupė parengė dvylika strateginių rekomendacijų, kuriomis siūloma remtis Europos Sąjungos šalių valstybinėms ir savivaldos institucijoms, verslo įmonėms bei darbdavių ir darbuotojų organizacijoms, siekiant mažinti neigiamą restruktūrizavimo poveikį sveikatai.
Higienos instituto surengtame seminare šios ES projekto „Sveikata restruktūrizavimo metu” rekomendacijos buvo pristatytos Lietuvos sveikatos politikams ir administratoriams, vykdomosios valdžios, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bei įmonių atstovams. „Seminaro tikslas – supažindinti įvairių Lietuvos institucijų atstovus su šia problema, atkreipti dėmesį į neigiamas restruktūrizavimo pasekmes darbuotojų sveikatai ir padiskutuoti, kaip galime taikyti ES projekto „Sveikata restruktūrizavimo metu” rekomendacijas“, – sakė Higienos instituto direktorius Remigijus Jankauskas.
Seminare dalyvavo svečiai iš užsieni „HIRES” projekto vadovas Claude-Emmanuel Triomphe, Vokietijos Bremeno universiteto profesorius Thomas Kieselbach, Liublianos universiteto profesorė Metoda Dodie Fikfak bei Švedijos „Ericsson” kompanijos atstovė Elisabeth Armgarth. „Restruktūrizacija yra nuolatinis, tęstinis procesas. Tai yra ir naujų darbo vietų kūrimas, jų mažinimas, organizacijos pelno didinimas bei jos išlikimas rinkoje. Restruktūrizacijos negalima tapatinti su sunkmečiu, tai yra nuolatinė problema. Sunkmetis galbūt yra tik antrinis ar tretinis aspektas”, – kalbėjo svečias iš Prancūzijos Claude-Emmanuel Triomphe.
Tyrimai rodo, kad nedarbas neigiamai veikia imuninę žmogaus sistemą kaip ilgalaikis stresorius. Taip pat nustatyta, kad darbą praradusiems vyresniems kaip 50 metų amžiaus asmenims rizika patirti miokardo infarktą statistiškai didesnė lyginant su darbo nepraradusiais tokio paties amžiaus asmenimis. 60-80 proc. bedarbių save prisikiria prie sergančių asmenų. Jie du kartus dažniau nei dirbantys asmenys linkę sirgti lėtinėmis ligomis. Bedarbių rizika patirti sveikatos pablogėjimą dėl depresijos, nerimo ar somatinių ligų didesnė, o naujai įsidarbinus ši rizika mažėja net 70 proc., taip pat suradus darbą stebimas imuninės sistemos stiprėjimas.
„Dalies personalo atleidimas organizacijos pertvarkymų metu likusiems darbuotojams gali tapti svarbiu sveikatos pablogejimo rizikos veiksniu. Jie patiria kaltę, pyktį, netikrumą dėl ateities, mažėja jų pasitenkinimas darbu, lojalumas ir pasitikėjimas organizacija. Likę darbuotojai susiduria su tokiomis sveikatos problemomis kaip maitinimosi ir alkoholio vartojimo įpročių pokyčiai, didėjančia susižalojimo darbe ir profesinių ligų bei depresijos rizika”, – kalbėjo Higienos instituto direktorius.
Diskusijoje seminaro dalyviai pritarė, kad projekto ES “HIRES” rekomendacijos yra svarbios ir reikalingos Lietuvai, norint mažinti neigiamą restruktūrizavimo poveikį sveikatai. Lietuvos institucijų ir organizacijų atstovai teigė, kad siekiant įgyvendinti šias rekomendacijas Lietuvoje, gali kilti keblumų dėl lėšų stygiaus, tačiau užsienio svečiai pabrėžė, kad ne visoms rekomendacijoms įgyvendinti reikia daug lėšų – neretai užtenka tik inovatyvaus požiūrio ir tinkamai paruoštų žmogiškųjų resursų.
Daugiau informacijos apie projektą ES „HIRES” rasite www.hi.lt.
Kontaktinis asmuo
Toma Jasiukevičiūtė
Higienos instituto Psichosocialinių tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja
Tel. 8 52 122817, el. p.: [email protected]
Kontaktinis asmuo
Toma Jasiukevičiūtė
Higienos instituto Psichosocialinių tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja
Tel. 8 52 122817, el. p.: [email protected]