Kai kurie išeminės širdies ligos rizikos veiksniai: Kauno m. gyventojų tyrimai

Išeminė širdies liga (IŠL) yra viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių širdies ir kraujagyslių ligų struktūroje. Be to, IŠL yra viena iš dažniausių darbingo amžiaus žmonių nedarbingumo ir invalidumo priežasčių. Nepaisant moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių, šių ligų epidemijos sustabdyti sunkiai pavyksta. Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija blogesnė negu daugumoje Europos Sąjungos valstybių.



XX amžiaus pradžioje atliekant  populiacinius tyrimus išaiškinti ir nustatyti rizikos veiksniai. Buvo sudarytos nacionalinės cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio bei kūno masės indekso (KMI) mokymo programos, kurios davė teigiamų rezultatų [1]. Paskutiniais metais kai kuriose Rytų Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje) mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pradėjo mažėti [2, 3].


Antsvoris ir nutukimas yra vieni svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Ypač pavojinga, kai kūno masės svoris viršija normalų. Kai riebalai kaupiasi liemens srityje, riebalų perteklius yra ir kraujyje, sutrinka gliukozės apykaita, padidėja kraujo spaudimas. Širdžiai nutukimas yra didelis papildomas krūvis – ji didėja, sustorėja jos sienelės. Nutukę žmonės gyvena trumpiau. Nutukimo problemos nepavyksta išspręsti daugelyje išsivysčiusių šalių, ypač JAV. Aktuali ši problema ir Lietuvoje [4].


Labai svarbūs aterosklerozės progresavimui yra kraujo riebalai arba lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis [5, 6]. Išeminės širdies ligos pradžia laikoma susijusi su „padidėjusio cholesterolio kiekio hipoteze“. Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai per daug jo yra riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje [7].


Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis svyruoja maždaug 4,1 mmol/l iki 6,1 mmol/l. Nustatomi įvairūs gliukozės apykaitos sutrikimų tipai – sunkiausias cukrinis diabetas (CD). Tai liga, kai sutrinka organizmo mechanizmai, palaikantys kraujo gliukozės koncentraciją. CD yra vienas iš pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Sergantiems CD daug anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, aterosklerozinis kojų kraujagyslių pažeidimas, dažniau išsivysto miokardo infarktas (MI). CD pasaulyje daugėja į epidemiją panašiais tempais. Dėl šios priežasties šio žymens nustatymas yra labai svarbus užkertant kelią tokioms grėsmingoms ligoms.


Kauno mieste atliktų IŠL rizikos veiksnių tyrimai: situacija dabar


Vertinant situaciją, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų užima pirmą vietą mirčių struktūroje ir sudaro 53 proc. visų mirčių, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų pastangomis buvo nutarta patikrinti Kauno miesto 11-kos seniūnijų gyventojų rizikos veiksnius (kūno masės indeksą, cholesterolį, glikemiją), turinčius įtakos IŠL išsivystymui. Minėti rizikos veiksniai nustatyti 444 asmenims: 77 vyrams ir 367 moterims. Eigulių seniūnijoje atitinkamai 9 vyrams ir 49 moterims, Šilainių – 8 ir 36, Vilijampolės – 2 ir 21 , Dainavos – 9 ir 40, Žaliakalnio – 6 ir 40, Petrašiūnų – 7 ir 31, Šančių – 4 ir 37, Centro – 9 ir 24, Gričiupio – 10 ir 33, Aleksoto -7 ir 39, Panemunės – 5 ir 34 .


Kūno masės indeksas


Eigulių ir Dainavos seniūnijų vyrams nustatytas normalus (18,5-24,9 kg/m2) KMI, atitinkamai 55,55 ir 44,44 proc. Antsvorio (25,0-29,9 kg/m2) daugiausiai turėjo Centro ir Žaliakalnio seniūnijų vyrai – atitinkamai 77,78 ir 66,67 proc. Kitų seniūnijų vyrų, turinčių antsvorio, taip pat buvo nemažas procentas: Šilainių ir Šančių – po 50,0 proc., Dainavos, Vilijampolės, Aleksoto, Petrašiūnų – nuo 50,0 iki 40,0 proc. Mažiausiai vyrų, turėjusių antsvorio, buvo Eigulių ir Panemunės seniūnijose – atitinkamai 22,22 ir 20,0 proc.


Nė vienam tyrime dalyvavusiam Eigulių ir Žaliakalnio seniūnijų vyrui nenustatytas I laipsnio (KMI 30,0-34,9 kg/m2) nutukimas. Panemunės seniūnijoje net 8,0 proc., o Gričiupio – 40 proc. vyrų nustatytas I laipsnio nutukimas. Kitose seniūnijose I laipsnio nutukimas nustatytas nuo 11,11 proc. iki 28,57 proc. vyrų. Eigulių, Žaliakalnio ir Gričiupio seniūnijose II laipsnio(KMI 35,0-39,9  kg/m2) nutukimas nustatytas nuo 10 iki 22,22 proc. vyrų. Tik Vilijampolės seniūnijos 4,76 proc. vyrų nustatytas III laipsnio (KMI > 40,0 kg/m2) nutukimas.


Nagrinėjant įvairių seniūnijų moterų KMI, pastebėta, kad jis nėra taip smarkiai padidėjęs kaip vyrams, tačiau II (KMI 35,0-39,9  kg/m2) ir III (KMI > 40,0 kg/m2) laipsnio nutukimas moterims nustatytas beveik visose, o vyrams tik keliose seniūnijose. Normalus KMI (18,5-24,9 kg/m2) visose seniūnijose nustatytas nedideliam procentui moterų: daugiausiai normalaus KMI moterų buvo Centro seniūnijoje – 54,17 proc., po 36,36 proc. Gričiupio ir Aleksoto, o kitose seniūnijose – nuo 12,50 iki 28,57 proc.

 

Daugiausiai antsvorio (KMI 25,0-29,9 kg/m2) turinčių moterų nustatyta Šilainių, Panemunės, Vilijampolės ir Petrašiūnų seniūnijose (atitinkamai 52,78, 50,0, 42,86 ir 41,94 proc.). Kitose seniūnijose antsvorio turėjo beveik trečdalis moterų ( nuo 27,50 iki 36,73 proc.) I laipsnio nutukimas (KMI 30,0-34,9 kg/m2) dažniausiai nustatytas Dainavos ir Šančių seniūnijų moterims (atitinkamai 42,50 ir 40,54 proc.), kitose seniūnijose – nuo 12,12 iki 28,57 proc. Daug mažesniam skaičiui nustatytas II laipsnio (KMI 35,0-39,9 kg/m2) nutukimas – nuo 15,15 iki 20,50 proc. III laipsnio (KMI > 40,0 kg/m2) nutukimas nustatytas beveik visose seniūnijose, nors ir nedideliam moterų procentui – nuo 1,94 iki 9,68 proc.


Cholesterolio disbalansas


Išanalizavus bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje vyrams ir moterims kartu visose seniūnijose, nustatyta, kad pageidautinas cholesterolio kiekis (<5,2 mmol/l) mažiausiam skaičiui asmenų rastas Vilijampolės ir Šilainių seniūnijose (atitinkamai 8,69 ir 13,64 proc.), reiškiasi, didesniam asmenų skaičiui bus saikingai padidėjęs arba labai padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Pageidautino cholesterolio kiekis daugiausiai nustatytas Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijų asmenims – atitinkamai 47,37 ir 41,86 proc., kitose seniūnijose toks cholesterolio  kiekis nustatytas ketvirtadaliui arba trečdaliui asmenų.


Saikingai padidėjęs (5,2-6,2 mmol/l) cholesterolio kiekis didžiausiam asmenų skaičiui nustatytas Vilijampolės seniūnijoje – 86,96 proc., Šančių, Šilainių, Dainavos ir Aleksoto seniūnijose – atitinkamai 48,78, 45,45, 44,90 ir 44,83 proc. Kitose seniūnijose – nuo 20,93 iki 36,21 proc. gyventojų. Padidėjęs (>6,2 mmol/l) cholesterolio kiekis didžiausiam asmenų skaičiui nustatytas Šilainių seniūnijoje – 40,91 proc., Gričiupio – 37,21 proc., kitų seniūnijų gyventojams – nuo 4,35 proc. (Vilijampolės seniūnija) iki 35,90 proc.


Glikemijos tyrimai


Išanalizavus gliukozės kiekį kraujyje atvykusiems iš visų seniūnijų gyventojams (444), nustatyta, jog nepadidėjęs gliukozės kiekis kraujyje(4,1-6,1 mmol/l) daugiausiai nustatytas Petrašiūnų, Vilijampolės ir ir Šančių seniūnijose (atitinkama 92,11, 91,30 ir 90,24 proc.), kitose seniūnijose šis procentas taip pat yra didelis – nuo 83,72 iki 89,66 proc.,; mažiausiam skaičiui gyventojų nepadidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nustatytas Dainavos ir Šilainių seniūnijose – atitinkamai 53,06 ir 61,36 proc. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (> 6,1 mmol/l) visose seniūnijose nustatytas nedideliam procentui atvykusiųjų – nuo 12,24 iki 2,17 proc. Kaip pastebima, šio tyrimo rezultatai yra patys geriausi.


Daugiau informacijos:
Dr. Asta Garmienė, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė
Tel. (8 37) 454717, el.p.
asta.garmienė@kaunosvsb.lt 

Dr. Doc. Ada Azaravičienė, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė
Tel. (8 37) 454717, el.p.
[email protected] 

 

Dovilė Rusytė
Tel. (8 37) 45 47 17
Fax. (8 37) 33 32 04
El.p.
[email protected]

LITREATŪRA
1. Menendez S.Congress of Cardiology //2005
2. Euroropean cardiovascular statistics.British Heart Foundation, 2000:10-34.
3. WHO/Europe, Health for All Database (HFA)-DB), January 2006.
4. Domarkienė.S, Černiauskienė LR, Rėklaitienė R, Lukšienė DI, MargevičienėL, Tamošiūnas A, ir kt. Metabolinio sindromo ir jo komponentų paplitimas tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Lietuvos Endokrinologija 2004;3,4:116-21.
5. Young KL, Allen Jk, Kelly KM.HDL cholesterol:striving for healthier levels.Clinical Reviews 2001;11(5) 50-61.
6. Kreisberg RA. Hypertriglyceridemia and coronary heart disease.Clin Rev  Spring 2000;29-32.
7. LaRosa J.C.Tryglicerides and coronary risk in women and the elderly //Arch Intern med 1997;157:961 – 968.