Vaikų ligų klinikos vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojų mokslo darbai ir darbo rezultatai jau ne vieną kartą buvo pristatomi Europos ir Pasaulio gydytojų kongresuose ir konferencijose.
Vaikų intensyviosios terapijos srities mokslo darbus dėl suprantamų priežasčių vykdyti yra labai sunku. Skyriaus mokslinio tyrinėjimų sritys – tai sunkios vaikų galvos smegenų traumos, sunkaus sepsio ir sepsinio šoko gydymo problemos, hospitalinės infekcijos paplitimas, profilaktika. Rugsėjo 24–27 d. Čandigarche (Indijoje) įvyko pirmasis Azijos šalių vaikų intensyviosios terapijos gydytojų kongresas ir 17-oji nacionalinė vaikų intensyvistų konferencija. Tai tarsi generalinė repeticija prieš 2011 m. kovo mėn. Sidnėjuje (Australijoje) įvyksiantį 6-ąjį Pasaulio vaikų intensyviosios terapijos gydytojų kongresą. Kongreso organizatorius buvo prof. Sunitas Singhis, dirbantis Vaikų ligų klinikos ir vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovu Čandigarcho universitetinėje ligoninėje.
Čandigarchas gerokai skiriasi nuo daugelio Indijos miestų. Tai tik daugiau kaip pusę milijono gyventojų turintis pramoninis miestas, kuriame yra įkurta viena pažangiausių vaikų ligoninių ne tik Indijoje, bet ir visame Azijos regione. Kongresą rėmė Pasaulio vaikų intensyviosios terapijos gydytojų draugija.
Dalyvavo garsiausi pasaulio specialistai iš Amerikos, Brazilijos, Europos, Kanados. Skaityti pranešimai ir gvildentos kasdienio darbo problemos, pvz., dirbtinės plaučių ventiliacijos strategija, sepsis ir sepsinis šokas, kvėpavimo nepakankamumas, trauma, metabolinės krizės, skysčių terapijos ypatumai vaikams, hospitalinė infekcija, vaikų intensyviosios terapijos skyriaus darbo organizavimo ypatumai, gydymo ribojimo (limitavimo) problema, skyriaus atmosferos ir dvasingumo užtikrinimas, na ir daugelis kitų. Man teko skaityti du pranešimus apie vaikų sunkios galvos smegenų traumos gydymo taktiką ir rezultatus bei vaikų iki 36 mėn. amžiaus traumų ypatumus. Dalyvavau apskritojo stalo diskusijoje apie daugelį etinių moralinių problemų, kylančių šiuolaikiniame vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.
Apskritai šis kongresas išsiskyrė daugeliu kasdienių praktinių problemų sprendimų pateikimu, o ne tik problemų iškėlimu. Azijos šalių regiono medicinos pagalba šioje srityje yra labai skirtinga. Stebino labai aukšto lygio skubi ir intensyvi pagalba vaikams Malaizijoje, Honkonge, kai kuriose Indijos ligoninėse ir daug blogesnė padėtis Filipinuose, Bangladeše. Nors šalies ekonominė padėtis sunki, skiriamas pakankamas dėmesys vaikų skubiai pagalbai užtikrinti.
Indijoje teko lankytis trijose vaikų ligoninėse, vienoje – netgi vizituoti vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Darbo organizavimas universiteto ligoninėse remiasi britiška sistema. Kaip ir pačios šalies, taip ir medicinos paslaugų spektras vaikams labai skiriasi. Tai nuo pačių aukščiausių technologijų privačiose ligoninėse iki tokio lygio, kurio man dar neteko matyti ir tikiuosi niekada neteks. Nors šalyje daug ekonominių sunkumų, skirtingas tikėjimas, papročiai, tradicijos, – žmonės labai pagarbiai vertina medikus. Atlyginimas priklauso nuo darbo stažo ir einamų pareigų.
Universiteto konsultuojantis pediatras, einantis profesoriaus pareigas, vidutiniškai uždirba 5 000 JAV dolerių per mėnesį. Privačiose ligoninėse šis atlygis gali būti iki 10 kartų didesnis. Šalyje trūksta gydytojų, nes dalis gydytojų išvažiuoja dirbti į kitas šalis, ypač Angliją, JAV, Australiją. Skirtingai negu pas mus, mokslas universitete yra mokamas ir šalis nepatiria didelio nuostolio emigruojant specialistams.
Doc. Rimantas Kėvalas
Vaikų ligų klinikos ir vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas
Savaitraščio „Ave Vita“ informacija