Nuo 2004 m., kiekvieną rudenį, spalio 29 d. Lietuvoje minima Pasaulinė žvynelinės diena. Šių metų devizas – „Gyvenimas sergant žvyneline ir ją lydinčios ligos“
Žvynelinė (psoriazė) viena dažniausių lėtinių progresuojančių, atsinaujinančių, autoimuninių odos uždegimo ligų, kuriai būdingas išplitęs odos bėrimas tarsi žvynais padengtomis plokštelėmis, nagų pažeidimas (trečdaliui ligonių), sąnarių pažeidimas (apie 10 proc. ligonių), psichosocialiniai ir gyvenimo kokybės pokyčiai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žvyneline (psoriaze) serga apie 125 mln. žmonių, tai sudaro apie 4 proc. žemės gyventojų. Lietuvoje šia liga serga apie 3 proc. gyventojų.
Apie 20–30 proc. atvejų psoriazės eiga būna sunki, ir jos klinikiniams požymiams veiksmingai kontroliuoti reikalingas ilgalaikis sisteminis gydymas. Dažnai psoriazė būna susijusi su kitomis ligomis, pvz., Krono liga, išemine širdies liga, todėl vis dažniau ji apibūdinama kaip sisteminė uždegimo liga, galinti pažeisti ne vieną organą.
Nepaisant gausybės visame pasaulyje atliekamų tyrimų, psoriazės priežastys vis dar yra neaiškios. Daug žinoma išorinių ir vidinių ligą provokuojančių veiksnių: ūminės ir lėtinės infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, stresas, alkoholis, kai kurie medikamentai ir kontaktiniai dirgikliai. Genetiniai tyrimai parodė, kad žvynelinė yra 60-70 proc. paveldima. Dažniausiai susergama 20-40 metų, tačiau gali susirgti ir kūdikiai bei vyresnio amžiaus žmonės. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Nustatyta, kad pagrindinė žvynelinės priežastis yra odoje vykstančios imuninės reakcijos, sukeliančios uždegimą. Žmogaus sergančio žvyneline, epidermio ląstelių ragėjimas vyksta keletą kartų greičiau nei sveiko. Tai pasireiškia labai sustiprėjusiu odos pleiskanojimu, bėrimu, padengtu sidabro spalvos pleiskanomis.
Žvynelinė pasireiškia labai individualiai. Kiekvienam susirgusiam asmeniui, būdingos įvairios klinikinės formos, kurių sunkumas ir pažeidimo plotas per gyvenimą gali kisti. Dažniausiai pažeidžiamos labiausiai traumuojamos kūno vietos – galvos plaukuotoji dalis, kelių, alkūnių, sėdmenų ir kryžkaulio oda. Liga gali pažeisti delnų ir padų odą, odos raukšles.
Tai liga ,,visam gyvenimui” – sukelianti didžiulį psichologinį, socialinį bei fizinį diskomfortą. Pagal statistinius duomenis beveik 60 proc. sergančiųjų žvyneline nurodo patiriantys aplinkinių diskriminaciją. Visuomenėje vis dar paplitęs neteisingas įsitikinimas, esą žvynelinė užkrečiama arba ją sukelia prasta asmens higiena. Psoriazė gali būti paveldima, bet ja neužsikrėsi palietęs ligonį, sveikindamasis ar jį apkabinęs. Be to, tai nėra tik kosmetinė problema, kaip daugelis mano.
Devyniose Europos šalyse įskaitant ir Lietuvą buvo atliktas Gyvenimo kokybės tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad šia liga sergantieji kenčia tiek pat, kaip ir sergantieji vėžiu, diabetu, širdies nepakankamumu, reumatoidiniu artritu bei depresija. Žvynelinė yra lėtinė neišgydoma liga, todėl labai svarbi jos kontrolė. Ligos gydymui tiek pacientas, tiek valstybė išleidžia daug lėšų,. Žvynelinės gydymo tikslas – sumažinti ar panaikinti ligos simptomus. Nors ligos eiga neprognozuojama ir jos išgydyti iki šiol nepavyksta, džiugu, kad daugeliu atvejų taikomas sudėtinis gydymas gali visiškai ar iš dalies panaikinti ligos simptomus, suvaldyti ligos paūmėjimus, pasiekti kuo ilgesnę remisiją, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Į gydytoją dermatovenerologą pacientas gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo. Sergant sunkia žvyneline, pacientas gali būti gydomas kompleksiškai stacionare. Dalis vaistų, skirtų psoriazės gydymui, išrašomi pagal kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Pacientai, kuriems atsiranda psoriazės sukelti sąnarių pažeidimai, vargina sunki žvynelinės forma, nepasiduodanti sisteminiam tradiciniam medikamentiniam gydymui ir fototerapijai, turi galimybę gydytis brangiais biologiniais vaistais.
Psoriazė nėra mirtina liga, tačiau ji „griauna“ ligonių kasdienį gyvenimą, mažina darbingumą, labai blogina psichologinę būklę bei gyvenimo kokybę. Minint Pasaulinę žvynelinės dieną siekiama atkreipti visuomenės, medikų, politikų dėmesį į sergančiųjų žvyneline gyvenimo, medicininės ir socialinės pagalbos problemas, skatinti mokslinius žvynelinės tyrinėjimus, gerinti naujų biologinių vaistų ir gydymo metodų prieinamumą.
Kontaktiniai asmenys:
Doc. dr. Matilda Bylaitė
Lietuvos dermatovenerologųdraugijos prezidentė
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė
Prof. dr. Skaidra Valiukevičienė
Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė
tel.: 8 698 15 888; el. p.: skaidra.valiukeviciene@kmuk.lt