Šiemet dauguma pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų pagerino savo veiklos rezultatus, skyrė daugiau pastangų prevencinėms programoms vykdyti, pacientų priežiūrai plėtoti.
Kkatinančios reikšmės turi ir tai, kad net sunkmečiu, skirtingai nei kitų paslaugų, nepakito priedo už gerus darbo rezultatus balo vertė. Gerai dirbantiems šeimos gydytojams skatinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto šiemet iš viso skiriama 34,4 mln. litų. Tos lėšos gydymo įstaigoms paskirstomos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus gerų darbo rezultatų rodiklius bei jų apskaičiavimo tvarką. Ligonių kasų duomenimis, iš sutartis su ligonių kasomis sudariusių 388 beveik 170 gydymo įstaigų už kiekvieną prisirašiusį gyventoją papildomai gauna po 10–16 litų. Kitoms pagal jų darbo rezultatus tenka mažiau.
Ligonių kasos pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, įvertinusios jų darbo rezultatus, nuo praėjusių metų papildomai moka už vaikų ir suaugusiųjų priežiūros intensyvumą bei gimdos kaklelio vėžio ir priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinių programų vykdymą. Apibendrinus 2008 m. II pusmečio – 2009 m. I pusmečio vaikų priežiūros intensyvumo duomenis paaiškėjo, kad net 88 proc. vaikų bent kartą per metus lankėsi pas savo šeimos gydytoją. Neblogi ir suaugusiųjų šio laikotarpio sveikatos priežiūros rodikliai – 63 proc. prisirašiusiųjų nors vieną kartą per metus lankėsi pas savo šeimos gydytoją. Aukštesnių rodiklių pasiekė Alytaus, Utenos ir Panevėžio apskričių sveikatos priežiūros įstaigos.
Kad pastebimai gerėja prevencinių programų vykdymo rodikliai, – ne vien tik padidėjusio gyventojų aktyvumo, bet ir šeimos gydytojų nuopelnas. Pagal Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programą per pirmąjį šių metų pusmetį sveikatos priežiūros įstaigose pasitikrino 75 181 moteris – geru penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vis dėlto 2008 m. II pusmečio – 2009 m. I pusmečio statistikos duomenys rodo, kad galima pasiekti dar geresnių rezultatų, nes tuo laikotarpiu pagal šią programą pasitikrino 31 proc. nustatyto amžiaus moterų. Priminsime, kad pagal prevencinę gimdos kaklelio vėžio programą kas trejus metus tikrinamos moterys nuo 25 iki 60 metų. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa aktyviausiai buvo įgyvendinama Alytaus (pasitikrino 39 proc. nustatyto amžiaus moterų) ir Utenos (38 proc.) apskrityse.
Pagal Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą per šių metų pirmąjį pusmetį buvo patikrinti 74 196 vyrai (pernai tuo laikotarpiu – 67 303). 2008 m. II pusmečio – 2009 m. I pusmečio duomenys rodo, kad pagal tą programą pasitikrino 30 proc. nustatyto amžiaus vyrų. Primename, kad pagal programą vieną kartą per dvejus metus tikrinami vyrai nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Programa aktyviau buvo vykdoma Alytaus ir Šiaulių apskrityse (pasitikrino po trečdalį nustatyto amžiaus vyrų).
Valstybinė ligonių kasa
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
prie Sveikatos apsaugos ministerijos