Rygoje, Stradino universitete vyko 15-asis kasmetinis „Baltijos jūros regiono šalių Profesinės saugos ir sveikatos tinklo” seminaras, kuriame Lietuvą atstovavo Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centro atstovė Raimonda Eičinaitė Lingienė.
Šio seminaro tikslas – aptarti, kaip sekasi šalims kurti nacionalinius tinklus Profesinės saugos ir sveikatos (PSS) srityje, įgyvendinant Šiaurės matmens šalių partnerystės (NDPHS – Northern dimension partnership) strategiją „Sveikata darbe”. „Šiame kasmetiniame seminare dalyvavo bei patirtimi dalijosi Baltijos jūros regiono šalių (Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Šiaurės vakarų Rusijos) mokslininkai, dirbantys profesinės saugos ir sveikatos problemų srityje, bei atstovai iš Tarptautinės darbo organizacijos bei Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros”, – kalbėjo seminare dalyvavusi Lietuvos atstovė, Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centro darbuotoja Raimonda Eičinaitė Lingienė.
Kiekvienos šalies atstovai pristatė strategijos „Sveikata darbe” įgyvendinimo rezultatus, kuriant nacionalinius Profesinės saugos ir sveikatos (PSS) tinklus. Taip pat susitikime buvo paskelbti Profesinės saugos ir sveikatos ekspertų grupės (OSH – Occupational Safety and Health) apibendrinti metiniai duomenys dėl Šiaurės matmens šalių partnerystės strategijos „Sveikata darbe“ įgyvendinimo. „Lietuvoje pastaraisiais metais buvo dirbama 4 prioritetinėmis kryptimis, numatytomis strategijoje: profesinės saugos ir sveikatos politika ir programa; kenksmingų teršalų eliminavimas; mokymai profesinės saugos ir sveikatos srityje bei informacijos sklaida. Kitos kryptys – darbuotojų profesinės saugos ir sveikatos (PSS) duomenų bazės kūrimas, nacionalinės darbuotojų PSS programos vystymas, PSS veiklų auditas ir planiniai veiksmai šioje veikloje – nevystomi”, – komentavo Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centro atstovė.
Seminare buvo svarstyta, kaip sekasi diegti ir plėtoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje Nr.187 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo koncepcijos” numatytus sveikatos plėtros politikos darbo vietose uždavinius, su kokiomis problemomis susiduriama. Anot pašnekovės, labai svarbu kuo greičiau Lietuvoje ratifikuoti šią konvenciją. Daugelyje Europos šalių ši konvencija jau yra ratifikuota. Tai padaryti paskatino didelis profesinių traumų, ligų ir mirčių mastas darbe bei poreikis imtis papildomų priemonių jam mažinti, pabrėžiant svarbą dėl nuolatinio nacionalinės prevencinės profesinės saugos ir sveikatos kultūros skatinimo.
Įdomus ir aktualus buvo Norvegijos Darbo inspekcijos ir Darbo medicinos instituto pranešimas apie naujus reikalavimus, kurie bus taikomi licencijuojant darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) tarnybas jų šalyje nuo 2010 m. Reikalavimuose pažymima, kad darbdavys yra įpareigojamas samdyti licencijuotas DSS tarnybas, atliekant rizikos vertinimą, priemonių diegimą dėl darbo aplinkos poveikio sveikatai mažinimo, dirbančiųjų sveikatos sekimo, konsultavimo dėl saugios darbo aplinkos sveikatai pritaikymo. Taip pat numatoma, kad DSS tarnybos sudėtyje būtų reikiamas skaičius darbo medicinos gydytojų, darbo higienos specialistų, ergonomistų, psichologų, saugos inžinierių, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3-jų metų darbo patirtį.
„Mes pastebime, kad pastaruoju metu Lietuvos darbdaviai nuosekliau laikosi profesinės saugos darbe reikalavimų. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybose dirba daugiau saugos darbe inžinierių lyginant su profesinės sveikatos specialistais. O tai nėra gerai, nes neigiamai atsiliepia sveikatos stiprinimo programų, žalingų įpročių mažinimo darbe ir kt. prevencinių priemonių įgyvendinimui įmonėse. Lietuvoje yra įregistruotos 87 kompanijos, kurioms suteikta licencija teikti profesinės saugos ir sveikatos paslaugas, bet tik nedaugelyje jų dirba profesinės sveikatos specialistai. Tuo tarpu šiaurės šalyse saugos darbe ir profesinės sveikatos specialistų santykis yra 1.5 su 1”, – kalbėjo R. Eičinaitė Lingienė.
Šiais metais daug dėmesio seminare skirta darbuotojų, dirbančių transporto sektoriuje, situacijai aptarti. Pastebėta, kad asmenys, dirbantys šiame sektoriuje, yra veikiami ne tik cheminių, fizikinių, ergonominių, psichosocialinių veiksnių, bet jų darbo ir poilsio režimas bei mityba yra chaotiški, žalojantys jų sveikatą. Be to, didelė grupė šių žmonių turi įsisenėjusius rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, nesaikingo alkoholio vartojimo įpročius, o tai didina bendrą jų sergamumą, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Visi ekspertai pritarė, kad ŠKL prevencija tarp dirbančiųjų transporto sektoriuje galėtų būti priskirta prie ateinančių metų prioritetų kartu su kita ypač aktualia tema – alkoholio vartojimo problema.
Kontaktinis asmuo
Raimonda Eičinaitė Lingienė
Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centras
El. Paštas: [email protected]
Tel. Nr.: +37052120861www.hi.lt