„Po vieną nueinama greičiau, drauge – toliau“, – šia afrikiečių patarle Pasaulinės akušerių ir ginekologų draugijos 19-ąjį kongresą, vykusį Pietų Afrikos Respublikoje, Keiptaune, 2009-10-05-09 pradėjo FIGO Prezidentė D.Show.
Skaičiuojant šalis ir joms atstovavusių ginekologų skaičių, viena didžiausių delegacijų buvo Lietuvos. Lietuviai atvyko skirtingu laiku, skirtingomis grupėmis, dalyvavo skirtinguose posėdžiuose – nepavyko visiems kartu susitikti, bet smagu buvo išvysti laimingus tautiečių veidus. Įspūdžių labai daug. Stengėmės įvertinti kolegų stendinius pranešimus (E. Machtejevienė, E. Tvarijonavičienė, E. Barčaitė), dalyvauti posėdžiuose, kur kolegos skaitė pranešimus (prof. R. Nadišauskienė, doc. D. Vaitkienė, doc. D. Simanavičiūtė).
Prof. Rūta Nadišauskienė skaitė pranešimą apie perinatalinės pagalbos organizavimo ypatumus ir laimėjimus Lietuvoje ikikongresiniame Karališkojo Britanijos akušerių ir ginekologų seminare. Prof. R. Nadišauskienė buvo viena vadovaujančių ir pranešėjų FIGO prezidentės posėdyje-debatuose, skirtuose nėštumo planavimo socialiniams ir medicininiams aspektams.
Paskaitą, skirtą žymiam gydytojui ir visuomenės veikėjui Jose Barzelatto, daug nuveikusiam pasaulio moterų teisių ir sveikatos labui, skaitė jo bendražygis prof. A. Faundes. Po paskaitos vyko diskusija tarp kviestinių svečių, atstovaujančių katalikiškoms ir musulmoniškoms šalims bei didelės įvairių tautų ir religijų atstovų auditorijos. Pagrindinė nuostata, skambėjusi kalbėjusiųjų žodžiuose – pagarba įvairumui ir skirtybėms.
Niekada nebuvo ir nebus bendro visiems piliečiams požiūrio į įvairius visuomenės gyvenimo klausimus. Demokratinėje visuomenėje niekada nebus vienos vienintelės pasaulėžiūros. Todėl visuomenės susitarimas ir pagarba skirtybėms – būtina sąlyga siekiant taikaus sambūvio pasaulyje ir tam tikroje šalyje, ir pavieniame regione, ir pasaulyje.
Koreguojant postmenopauzinės pereigos sutrikimus, „reabilituojami“ lytiniai hormonai. Naujų tyrimų duomenų nėra, tyrimai atliekami. Tačiau paanalizavus plačiai nuskambėjusio „Moterų sveikatos iniciatyvos“ tyrimo duomenis paaiškėjo, kad 2 kartus mažėja mirtingumas tarp vartojančių vienus estrogenus ar derinančius juos su progestinais 50–59 m. moterų grupėje.
60–69 ir 70–79 m. moterų grupėse širdies bei kraujagyslių ligų, giliųjų venų tromboembolijos rizika, taikant hormonų terapiją, mirties atvejų skaičius labai padidėja. Išvada: pirmuosius 10 m. po menopauzės hormonų terapija gerina gyvenimo kokybę, nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Pašalinus kiaušides ir neskiriant hormonų terapijos, 2 kartus padidėja mirties rizika nuo širdies ligų.
Krūties vėžio rizika pirmuosius 5 estrogenų ir progesterono vartojimo metus nedidėja, vartojant grynuosius estrogenus – krūties vėžio rizika mažėja. Ilgalaikė hormonų terapija krūties vėžio riziką didina šiek tiek, prilygsta kasdieniam alkoholio vartojimui, nutukimo, hipodinamijos, netaisyklingos mitybos sukeliamam krūtų vėžio rizikos didėjimui.
Postmenopauzinė depresija efektyviau koreguojama kartu su neurotropiniais vaistais, antidepresantais skiriant hormonų terapiją. Su menopauze susijusių problemų šiuolaikinis sprendimas: gyvensenos keitimas, sveika mityba, tinkamas fizinis aktyvumas, perteklinio kūno svorio koregavimas; įvertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika, giliųjų venų tromboembolijos, osteoporozės, vėžio rizika; aptariama individuali pacientės hormonų terapija, įvertinant riziką bei naudą, paliekant sprendimą pačiai moteriai; tolesnė dispanserinė priežiūra.
Menopauzinių problemų neįmanoma išspręsti skiriant maisto papildus, polivitaminus. „Natūralu ir be hormonų“ dažniausiai yra neveiksminga bei brangu. Be to, turi šalutinį poveikį. Jei jo nėra, tai nėra jokio poveikio. Fitoestrogenai nepakeičia žmogaus estrogenų. Jų vartojimas galimas kaip alternatyva esant kontraindikacijų hormonų terapijai.
Atkreiptas dėmesys į nepagrįstai atliekamų ovariektomijų žalą moters seksualinei funkcijai premenopauziniu ir postmenopauziniu laikotarpiu. Kiaušidės yra svarbus estrogenų bei androgenų šaltinis, nes ir postmenopauzės laikotarpiu kiaušidėse gaminama apie 50 proc. visų organizmo androgenų. Androgenų, ypač testosterono, kiekio sumažėjimas susijęs ne tik su lytinio potraukio mažėjimu, genitalijų jautrumo, seksualinio sujaudinimo, orgazmo pablogėjimu, bet ir su greitesniu „smegenų senėjimu“ (dėl centrinio testosterono poveikio), didesne Parkinsono ligos rizika. Pacientėms po chirurginės menopauzės rekomenduojama skirti ne tik estrogenų preparatų, bet ir testosterono pleistrus.
Konferencijoje diskutuota apie gimdos kaklelio vėžio patikros metodikas, jų taikymą, esant mažoms lėšoms, laparoskopinių technologijų taikymą onkoginekologijai. Didelis dėmesys skirtas pasikeitusiai FIGO ginekologinio vėžio klasifikacijai, gimdos kaklelio vėžio ir gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio klasifikacijos pakeitimams. Atsižvelgiant į naujai suskirstytas endometriumo vėžio rizikos grupes, diskutuota apie gydymo taktikos pokyčius, ypač dėl limfonodektomijos atlikimo indikacijų.
Minėti pokyčiai vyko šiais metais, todėl akušerių ir ginekologų draugijos kviečiamos peržiūrėti ginekologinių vėžių stadijavimo principus, parengti naujas nuorodas bei jų laikytis, siekiant visame pasaulyje vienodai vertinti rezultatus.
Prof. Rūta Nadišauskienė, Heraldas Stankevičius, Laima Vaidotienė
Akušerijos ir ginekologijos klinika
Savitraščio „Ave Vita“ informacija