Nepageidaujamų nėštumų problema išlieka aktuali iki šiol. Dar nemažai moterų šią problemą sprendžia ryždamosi abortui. Saugi ir veiksminga alternatyva nėštumui nutraukti – tai įvairūs kontracepcijos metodai, kuriems priklauso ir skubioji kontracepcija.
Kontracepcijos pasirinkimo laisvė suprantama kaip sąmoningas vieno iš metodų pasirinkimas nepageidaujamam nėštumui išvengti. Saugūs lytiniai santykiai, padedantys išvengti abortų, lytiniu keliu plintančių ligų ir kitų komplikacijų, – tai tvirtas pagrindas atsakingai motinystei ir tėvystei. Kiekvieno nesaugaus lytinio akto metu (po išprievartavimo, plyšus prezervatyvui, nenaudojant jokios kontracepcijos ar abejojant jos patikimumu) būtina neatidėliotinai spręsti apie skubią nepageidaujamo nėštumo profilaktiką, kadangi nėštumo tikimybė periovuliaciniu laikotarpiu po nesaugaus lytinio akto viršija 35 proc. Laiko tarpas, skirtas šiai problemai spręsti, – vos 72 val. Tiksliniam skubiosios kontracepcijos, kitaip vadinamos kito ryto ar avarine kontracepcija, kontingentui priklausytų ir vienišos moterys, turinčios nereguliarius lytinius santykius.
Žvelgiant iš farmakoekonominės pusės, aišku, kad skubioji kontracepcija susijusi su mažesniais kaštais, reikalingais nėštumui nutraukti. Australų mokslininkai apskaičiavo, kad vienas doleris, išleistas skubiosios kontracepcijos tabletei su levonorgestreliu, sutaupo nuo 2,27 iki 3,81 dolerio ateityje. Skubioji kontracepcija su levonorgestreliu padeda palaikyti reprodukcinę moterų sveikatą, kadangi moteris yra apsaugoma nuo neigiamų aborto pasekmių.
Levonorgestrelio savybės
Ilgalaikės skubiosios kontracepcijos praktikos duomenimis, šis metodas yra saugus ir efektyvus, nesukeliantis ryškesnių šalutinių reiškinių. Lietuvoje registruotas skubiosios kontracepcijos preparatas – Escapelle. Tai viena tabletė, kurioje yra 1,5 mg levonorgestrelio. Levonorgestrelis – progestinas (progesteronui būdingą poveikį sukelianti medžiaga, pagaminta sintezės būdu), rekomenduojamas skubiajai kontracepcijai vartoti vienkartine 1,5 mg doze. Levonorgestrelio veikimo mechanizmas priklauso nuo to, kuriuo menstruacijų ciklo metu preparato buvo pavartota. Vartojamas prieš preovuliacinį LH piką, levonorgestrelis blokuoja ar atideda ovuliaciją. Taip pat gali veikti kiaušialąstės ir/arba spermijo migraciją kiaušintakiais ir taip sukliudyti apvaisinimui. Yra duomenų, kad levonorgestrelis gali sutrikdyti implantaciją, paveikdamas endometriumą, tačiau toks poveikis pasireiškia tik gestageno vartojant reguliariai (kasdien). Vienkartinai pavartoto levonorgestrelio poveikis gimdos gleivinei būna per trumpas, kad sukeltų pokyčius endometriume, todėl skubiai kontracepcijai šis mechanizmas reikšmės neturi.
Levongestrelis pasižymi silpnu metaboliniu ir prokoaguliaciniu veikimu. Jis praktiškai neturi kontraindikacijų, išskyrus, jei yra ar įtariamas nėštumas, jautrumas bet kuriai sudedamajai preparato daliai, nenustatytas kraujavimas iš genitalijų. Tik apie 10 proc. vaisto patenka į motinos pieną, preparatas neveikia teratogeniškai, tad prireikus gali būti vartojamas ir laktacijos metu.
Levonorgestrelis yra gerai pasisavinamas iš virškinamojo trakto, daugiau nei 90 proc. jo susijungia su plazmos baltymais. Didžiausia vaisto koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama per 2 val., vaistas gerai pasiskirsto organuose bei audiniuose. Skilimo puslaikis 2–7 val., 60 proc.vaisto išsiskiria su šlapimu, o 40 proc. – per žarnyną. Būtent Escapelle dėl levonorgestrelio mikronizacijos tablečių gamybos metu pasižymi aukštu bioprieinamumu, dėl to išlaikoma aukštesnė levonorgestrelio koncentracija moters kraujyje, tad ir efektyvumas yra didesnis. Vartojant levonorgestrelio nepageidaujamo nėštumo tikimybė – vos 1,5 proc. Yra duomenų, kad levonorgestrelis gali būti veiksmingas daug ilgesnį laikotarpį – iki 120 val. vartojant 1,5 mg levonorgestrelio vienkartinai. Tai atveria naujas perspektyvas ateityje nepageidaujamam nėštumui išvengti (šiuos duomenis patvirtina palyginamieji levonorgestrelio ir antiprogestino – mifepristono tyrimai).
Pilnas straipsnis išspausdintas žurnale „Farmacija ir laikas“, 2009 m.
Literatūra
Marisa N Mendez. Emergency contraception: a review of current oral options. Department of Clinical Pharmacy University of California, San Francisco, School of Pharmacy 521 Parnassus Ave, Room C-152 San Francisco, CA94143-0622. West J Med. 2002 May; 176(3): 188–191.
Moreau C, Bajos N, Trussell J. The impact of pharmacy access to emergency contraceptive pills in France. [Journal Article]. Contraception 2006 Jun; 73(6):602-8.
Saraví FD.
De Santis M, Cavaliere AF, Straface G, Carducci B, Caruso A. Failure of the emergency contraceptive levonorgestrel and the risk of adverse effects in pregnancy and on fetal development: an observational cohort study. [Comparative Study, Journal Article]. Fertil Steril 2005 Aug; 84(2):296-9.
Interventions for emergency contraception.
Raymond EG, Creinin MD, Barnhart KT, Lovvorn AE, Rountree RW,Trussell J. Meclizine for prevention of nausea associated with use ofemergency contraceptive pills: a randomized trial. ObstetGynecol 2000;95:271-277.
Tydén T, Aneblom G, von Essen L, Häggström-Nordin E, Larsson M, Odlind V
[No reduced number of abortions despite easily available emergency contraceptive pills. Studies of women’s knowledge, attitudes and experience of the method] [Journal Article].
Moreau C, Bajos N, Trussell J. The impact of pharmacy access to emergency contraceptive pills in France. [Journal Article]. Contraception 2006 Jun; 73(6):602-8.
Trussell J, Calabretto H. Cost savings from use of emergency contraceptive pills in Australia. [Journal Article]. Aust N Z J Obstet Gynaecol 2005 Aug; 45(4):308-11.