Paskutinį kartą Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) pozicija dėl atsparumo antimikrobiniams vaistams (AAV) kontrolės peržiūrėta 2000 metais. AAV problema pastaruoju metu tampa vis dažnesnė, todėl mokslininkai ir sveikatos specialistai išreiškia susirūpinimą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, keletas įtakingų organizacijų, kaip antai PSO ir JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras, paskelbė naujas rekomendacijas. Dėl to, siekiant neatsilikti nuo realijų, buvo peržiūrėta ir atnaujinta Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) pozicija dėl atsparumo antimikrobiniams vaistams (AAV) kontrolės bei pateiktos naujos rekomendacijos.
Dabar pasaulyje AAV yra plačiai paplitęs, o dėl to, kad šis reiškinys darosi vis dažnesnis, jis kelia didelę grėsmę infekcinių ligų kontrolei pasaulyje. Tai pasireiškia padidėjusiu sergamumu, mirtingumu bei išaugusiais gydymo kaštais. 1940 metais, pradėjus naudoti peniciliną, antimikrobiniai vaistai įgijo lemiamą reikšmę kontroliuojant infekcinių ligų plitimą. Vis dėlto netrukus buvo pastebėta, kad kai kurie mikroorganizmai tapo atsparūs šiam vaistui. Iš pradžių AAV problema buvo sprendžiama kuriant naujas antimikrobinių vaistų rūšis, taip pat chemiškai modifikuojant jau sukurtus vaistus. Nelaimei, naujų vaistų kūrimo procesas yra lėtesnis už mikrobų gebėjimą išsiugdyti atsparumą naujausiems antimikrobiniams vaistams. Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskirti Escherichia coli ir Staphylococcus aureus AAV štamai, vėliau nustatytas ir kitų mikroorganizmų, kaip antai Streptococcus pneumoniae, atsparumas antibiotikams. Šios mikroorganizmų savybės ir vėliau nustatytas atsparumas keletui vaistų kelia grėsmę infekcinių ligų kontrolei pasaulio mastu. AAV problema aktuali tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. Visgi besivystančiose šalyse antimikrobinių vaistų prieinamumas ir tinkamas vartojimas yra prastai kontroliuojamas. Tai lemia dažnesnį mikrobų atsparumą, ypač senesniems antimikrobiniams vaistams.
Pateikiame kelis AAV problemos mastą iliustruojančius pavyzdžius:
·Meticilinui atsparus S. aureus (MRSA) yra vienas labiausiai paplitusių nozokominių infekcijų sukėlėjų pasaulyje. Neseniai išskirtos naujos visuomenėje įgytos MRSA (CA–MRSA) atmainos, kuriomis užsikrėtė iki tol sveiki asmenys, neturėję tiesioginio ar netiesioginio kontakto su sveikatos priežiūros įstaigomis.
·Nuo tada, kai pirmą kartą paskelbta apie kliniškai išskirtą S. aureus atmainą, kuri buvo mažiau jautri vankomicinui (rezervinis hospitalinis antibiotikas. – Red. past.), pasirodė visiškai vankomicinui atsparių atmainų.
·Enterokokinė infekcija dažnai nustatoma pacientams, sergantiems endokarditu ir šlapimo takų infekcijomis. 1987 metais pirmą kartą aprašytas vankomicinui atsparus enterokokas nuo to laiko ligoninėse išplito neįtikėtinai sparčiai.
·Fluorochinolonai plačiai naudoti gonorėjos ir dubens uždegiminės ligos gydymui dėl efektyvumo ir patogaus dozavimo. Visgi 2007 metų balandį paskalbtose Ligų kontrolės ir prevencijos centrų rekomendacijose dėl išplitusio Neisseria gonorrheae atsparumo šiems antibiotikams jų naudoti neberekomenduojama.
·Daugeliui vaistų atsparios (MDR-TB) ir neseniai itin atsparios vaistams (XDR-TB) tuberkuliozės išplitimas kelia pavojų naujų šios ligos gydymo taktikų efektyvumui ir netgi gali niekais paversti visą pastaraisiais metais pasiektą pažangą. Dėl padidėjusios tuberkuliozės ir ŽIV koinfekcijos XDR-TB gali kelti grėsmę ne tik nacionalinėms tuberkuliozės kontrolės programoms, bet ir kovos su ŽIV/AIDS strategijoms.
·Pripažįstant tai, kad vaistai nuo maliarijos nepatenka į antimikrobinių vaistų kategoriją, vis tik tenka tarti, kad progresuojantis maliarinio plazmodijaus jautrumo chlorochinui mažėjimas lėmė, jog šis vaistas daugelyje vietovių, kur maliarija paplitusi labiausiai, yra nebeefektyvus. Plasmodium falciparum šiuo metu išsiugdė atsparumą beveik visoms antimaliarinių vaistų klasėms, išskyrus artemisininu paremtam kombinuotam gydymui.
Taigi nepaprastai svarbu sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines problemas, kylančias dėl atsparių patogenų plitimo. Visgi efektyvios AAV kontrolės ir sumažinimo negalima pasiekti vien nacionalinėmis inciatyvomis. Tam reikalinga pasaulinė strategija. FIP remia PSO pasaulinės strategijos AAV sustabdyti iniciatyvą [WHO/CDS/CSR/DRS/2001.2], JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų 12 pakopų programą, kaip užkirsti kelią AAV gydymo įstaigose (paskelbta 2003 m. lapkritį), ir Europos Sąjungos farmacinės grupės paskelbtoje strategijoje esančius 11 punktų, tiesiogiai susijusių su žmonėms skirtais vaistais ir AAV [Euro Surveill 2004; 9(1): 30-4].
Tuo remdamasi, FIP nusprendė:
·skatinti naujų AAV ir antibikrobinių vaistų naudojimo stebėjimo sistemų kūrimą ir jau esančių stiprinimą;
·skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių ir specialistų organizacijų, kuriant ir naudojant priemones, padedančias stebėti antimikrobinių vaistų išrašymą;
·raginti kurti strategijas ir programas, skirtas padidinti informacijos apie AAV svarbai vaisto tinkamumo naudoti patvirtinimo procese;
·palaikyti tinkamo antimikrobinių preparatų naudojimo žmonėms ir gyvūnams gydyti mokymo kampanijas, skirtas tiek visuomenei, tiek sveikatos priežiūros specialistams;
·įtvirtinti principą, kad antimikrobiniai vaistai žmonėms ir gyvūnams gali būti skiriami tik su receptu arba kitu kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto nurodymu;
·skatinti naujų, ekonomiškai pagrįstų antimikrobinių preparatų paieškas ir kūrimą;
·skatinti alternatyvaus gydymo ir vakcinų paieškas ir kūrimą;
·palaikyti greitų ir patikimų diagnostikos ir jautrumo testų kūrimą;
·skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač per jau egzistuojančias tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, PSO;
·plėtoti vaistininko vaidmenį parenkant, parduodant, platinant ir naudojant antimikrobinius vaistus.
FIP ragina vyriausybes ir kitas atsakingas institucijas:
·sukurti ir įgyvendinti nacionalinį antimikrobinių vaistų stebėjimo planą bei procedūras, leidžiančias stebėti antimikrobinių vaistų, skirtų žmonėms gydyti, naudojamų žemės ūkyje, veterinarijoje ir plataus vartojimo prekių gamybai, vartojimo tendencijas;
·sukurti ir įgyvendinti priemones, skirtas tinkamam antimikrobinių vaistų naudojimui užtikrinti bei uždrausti šių vaistų pardavimą ir kitus platinimo būdus be recepto ar kito kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto nurodymo;
·sukurti papildomus apribojimus, kurie prireikus padėtų sumažinti mikrobų atsparumo vystymosi riziką;
·sugriežtinti leidimus prekiauti, importuoti, eksportuoti, išrašyti, platinti ir kitaip tiekti antimikrobinius vaistus reguliuojančius įstatymus ir kitas priežiūros priemones, užtikrinti, kad priimtos taisyklės būtų atsakingiau įgyvendinamos;
·užtikrinti, kad vaistai būtų platinami tik oficialiais platinimo keliais, užkirsti kelią prekybai padirbtais ir standartų neatitinkančiais vaistais, taip garantuojant, jog rinkoje esantys antimikrobiniai vaistai atitinka saugumo, kokybės ir efektyvumo standartus;
·įgyvendinti sveikatos mokymo kampanijas, skatinančias tinkamą antimikrobinių vaistų naudojimą;
·dirbti su profesinėmis sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis ir sukurti bei palengvinti esančių mokymo ir praktikinių priemonių, padedančių gydytojams tinkamai išrašyti antimikrobinius preparatus, įgyvendinimą;
·bendradarbiauti įgyvendinant infekcijų kontrolės programas, skirtas efektyviam AAV problemos sprendimui, ir užtikrinti, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos gali dalyvauti šiose programose;
·sukurti tinkamas suaugusiųjų ir vaikų skiepijimų programas toms ligoms, kurių galima išvengti paskiepijus;
·sukurti aplinkai nekenksmingus antimikrobinių vaistų sunaikinimo metodus;
·palaikyti alternatyvių gyvulininkystės metodų kūrimą, kurie užtikrintų antimikrobinių vaistų, kaip augimą skatinančių ir ligų profilaktiką užtikrinančių priemonių, naudojimo sustabdymą.
FIP ragina vaistininkus:
·tinkamai paaiškinti ir pateikti informaciją raštu, išduodant antimikrobinius vaistus pacientams;
·raginti pacientus gydytis visą paskirtą laikotarpį, o jei tai neįmanoma, tinkamai atsikratyti antimikrobiniais vaistais;
·bendradarbiauti su vaistus išrašančiais gydytojais, siekiant užtikrinti, kad pacientas vartoja pakankamas antimikrobinių vaistų dozes visą numatytą gydymo laikotarpį;
·nesunkioms ligoms gydyti rekomenduoti ne antimikrobinius vaistus;
·pateikti naujausią medicininę informaciją apie antimikrobinius vaistus gydytojams bei kitiems sveikatos priežiūros specialistams, kurie skiria ar kitaip turi įtakos šių vaistų naudojimui;
·aktyviai dalyvauti higienos ir infekcijų kontrolės užtikrinime visose su sveikatos priežiūra susijusiose įstaigose;
·efektyviai stebėti, kaip pacientai vartoja antimikrobinius vaistus.
Šis FIP pareiškimas dėl atsparumo antimikrobiniams vaistams kontrolės pakeičia 2000 metais Vienoje (Austrija) priimtą pareiškimą.
Parengta pagal FIP Statement of Policy on Control of Antimicrobial Medicines Resistance (2008, Basel).
Straipsnis išspausdintas žurnale „Farmacija ir laikas“, 2009 m.