6-tasis Baltijos šalių sveikatos politikos dialogas ,,Sveikatos sistemų atsakas į pasaulinės ekonominės krizės pasekmes: sveikatos politikos galimybės ir strategijos" vyko Rygoje (Latvija) 2009 m. lapkričio 12–13 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras ir Sveikatos priežiūros sistemų ir politikos Europos observatorija skelbia šio svarbaus renginio medžiagą.
Finansinė krizė, kuri smarkiai paveikė pasaulį pastaraisiais metais persmelkia visus ekonomikos sektorius ir veda į pasaulinį nuosmukį. Sveikatos priežiūros sektoriuje ekonominės krizės paprastai prisideda prie demografinių, socialinių ir aplinkosaugos problemų. Dėl ekonomikos smukimo mažėja šalių fiskaliniai pajėgumai investuoti į sveikatos apsaugos sistemas.
Ilgalaikėje perspektyvoje valstybės patiria neigiamą poveikį sveikatai per ekonomikos nuosmukį. Sprendžiant šias problemas, ypatingą dėmesį reikia skirti labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių – neturtingųjų, bedarbių, sergančiųjų grupėms – kuriuos krizė įtakos pirmiausiai ir skaudžiausiai. Ypač šalyse, kuriose sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos yra silpnos ir fragmentiškos, neturi pakankamai gebėjimų bei politinės valios spręsti šias problemas..
Tačiau, skirtingai nei ankstesnių ekonominių krizių metu, vyriausybės dabar yra geriau informuotos apie savo svarbų vaidmenį, visuomenės sveikatos ir ekonomikos augimo ryšius. Per tarptautines organizacijas ir institucijas, tokias kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), socialinių sveikatą lemiančių veiksnių Komisija ir Talino chartija dėl sveikatos priežiūros sistemų, politikos formuotojai Europos regione, plačiai pripažįstama, kad investicijos į sveikatą yra labai pozityvu ekonomikai. Sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamesnės, tai yra vienas iš labiausiai efektyvių ir veiksmingų būdų, kaip mažinti skurdą ir socialinę nelygybę.
Vyriausybių uždavinys – perorientuoti šias rekomendacijas į įsipareigojimų lygį ir naują ekonominį kontekstą. Aišku, kiekvienoje valstybėje atsakymai skiriasi. Nepaisant to, strategijos turi būti derinamos siekiant apsaugoti sveikatos biudžetą, pirmenybę teikiant tam tikriems sektoriams ir grupėms, siekiant išlaikyti ir net sustiprinti finansavimą, taip pat padidinti efektyvumą ir veiksmingumą.
Nuo 2004 metų PSO Europos regiono biuras ir Sveikatos priežiūros sistemų ir politikos Europos observatorija kartu organizuoja politinį dialogą su aukšto lygio politikais ir sveikatos priežiūros sektoriaus vadovais iš trijų Baltijos šalių. Tikslas – pasidalinti patirtimi apie sveikatos sistemos reformas, aptarti galimus politikos variantus gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros srityje.
Ankstesni politikos dialogai buvo organizuoti šiomis temomis: Sveikatos apsaugos finansavimas bei paslaugų pirkimas Taline (2004 m.); Žmogiškųjų išteklių (Vilnius 2005); Sveikatos sistemos tinklai ir integruota priežiūra (Ryga 2006); Ligoninių ir sveikatos apsaugos finansavimo agentūrų valdymas, didinant sveikatos sistemos efektyvumą (Pernu 2007 m.), Politikos kryptys ir valdymo problemos visuomenės sveikatos srityje (Vilnius 2008).
6-asis Baltijos valstybių politinis dialogas surengtas Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos. Jo pagrindinis tikslas – aptarti ir nustatyti veiksmingas strategijas ir politikos pasirinkimo galimybes išsaugojant ir stiprinant sveikatos priežiūros sistemą Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje ekonominio nuosmukio metu.
Remiantis įrodymais iš tarptautinės patirties ir mokslinių tyrimų politikos dialogas
• teikia informaciją apie pagrindines grėsmes ir iššūkius (Europos sveikatos apsaugos sistemų padėties dėl ekonominės krizės apžvalga);
• identifikuoja aktualias problemas ir sunkumus, su kuriais susiduria Baltijos šalių sveikatos apsaugos sistemos;
• apibrėžia atsakymus, ką Baltijos ir kitos šalys daro sprendžiant šias problemas ir iššūkius;
• išnagrinėja prioritetines sritis, siekiant įvertina ekonominio nuosmukio poveikį ir ieško veiksmingų politikos priemonių sprendžiant pagrindines problemas;
• išnagrinėja prioritetines sritis ir veiksmus, kuriais PSO Europos biuras galėtų remti šį procesą;