Higienos institutas, koordinuojantis hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą, išanalizavo 2009 m. duomenis, gautus iš Lietuvos ligoninių padidintos rizikos skyrių. Apibendrinus juos matyti, kad sergamumas hospitalinėms infekcijomis Lietuvoje atitinka sergamumo ES vidurkius. Hospitalinės infekcijos (HI) yra viena dažniausių netyčinės žalos pacientui priežasčių, kuri komplikuoja gydymą. Tyrimais įrodyta, kad svarbiausia HI valdymo priemonė yra jų epidemiologinė priežiūra, kurios vykdymas leidžia iki 30 proc. sumažinti HI dažnumą.
Duomenis apie 2009 m. registruotas hospitalines infekcijas nacionaliniu lygiu savanoriškai pateikė 28 reanimacijos-intensyvios terapijos (RIT) ir 54 chirurgijos skyriai iš skirtingų Lietuvos ligoninių. Per 2009 m. RIT skyriuose hospitalinės infekcijos užregistruotos 359 pacientams. Bendras jų sergamumas siekė 15,2 proc.: vaikų – 8,1 proc., suaugusiųjų – 16,9 proc. Palyginus su 2007 m. ir 2008 m. duomenimis, rodikliai išlieka panašūs. Daugiau nei trečdalį (123 iš 359) visų diagnozuotų infekcijų reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose sudarė plaučių uždegimas (pneumonija), kurio sergamumas siekė 5,2 proc. „Tai atitinka pneumonijos susirgimų vidurkį ES šalyse”, – komentavo rezultatus Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. R. Valintėlienė.
Per tą patį laikotarpį Lietuvos chirurgijos skyriuose operacinių žaizdų infekcijos buvo užregistruotos 148 pacientams ir tai sudarė 1,8 proc. visų pacientų. Dažniausiai operacinių žaizdų infekcijos išsivystė po storosios žarnos operacijų – 12,8 proc. ir koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų – 7,4 proc. Šie rodikliai yra šiek tiek didesni už ES šalių vidurkius, kur operacinių žaizdų infekcijos po storosios žarnos operacijų siekia 9,2 proc., po koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų – 2,8 proc. Tačiau palyginus su praeitų metų tyrimo duomenimis, Lietuvoje stebimas infekcijų skaičiaus padidėjimas po koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų, kuris 2008 m. siekė 2,4 proc.
„Hospitalinės infekcijos ir antimikrobinis atsparumas tebėra viena iš pagrindinių sveikatos problemų sveikatos priežiūros įstaigose, o viena svarbiausių hospitalinių infekcijų valdymo priemonių yra jų epidemiologinė priežiūra”, – kalbėjo dr. Rolanda Valintėlienė. R. Valintėlienė džiaugiasi, kad Lietuvos ligoninės aktyviai vykdo nuolatinę epidemiologinę priežiūrą ir teikia duomenis bendrų Lietuvos rodiklių paskaičiavimui. Ateityje tikimasi ir siekiama, kad vis daugiau Lietuvos ligoninių padidintos rizikos skyrių įsitrauktų į epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygiu. Pasak mokslininkės, tinkama nuolatinė epidemiologinė priežiūra mažina hospitalinių infekcijų dažnumą, leidžia įvertinti jų prevencijos efektyvumą, jas koreguoti bei gerinti pacientų ir personalo saugą.
Daugiau informacijos:
Jolanta Ašembergienė
Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius
tel. (8 5) 261 6681
el. paštu: [email protected]
www.hi.lt