Darbo grupė, vadovaujama sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės, išnagrinėjo asmenų apmokestinimo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) klausimą ir siūlymus pristatė Vyriausybei.
Darbo grupė, išanalizavusi susidariusią situaciją, teisės aktus, reglamentuojančius privalomojo sveikatos draudimo, mokesčių administravimo ir migracijos santykius, taip pat Europos Ekonominės Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius socialinį (sveikatos) draudimą, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs sveikatos draudimo modelį, kuris grindžiamas solidarumo ir visuotinumo principais.
Pažymėtina, kad šiais principais pagrįstas sveikatos draudimo modelis įtvirtintas daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Tai yra, visų Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos padengti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Jeigu valstybė, remdamasi solidarumo principu, nelaiduotų medicinos pagalbos žmogui susirgus, tuomet sergantysis turėtų už jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas mokėti pats.
Privačios pelno siekiančios draudimo kompanijos, įvertinusios sveikatos būklę, nesudarytų draudimo sutarčių su sunkiomis ligomis (pvz. onkologinėmis) sergančiais asmenimis, tad visa mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas našta tektų šiems asmenims ir jų artimiesiems, kuri paprastai būtų gerokai didesnė nei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pavyzdžiui, dabar net apendikso šalinimo operacija kainuoja apie 2300 Lt, širdies operacijos kaina – nuo 11,5 tūkst. Lt, sudėtingesnės operacijos – per 14 tūkst. Lt ir daugiau.
Visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, privalo dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje ir mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurių dydį nustato Sveikatos draudimo įstatymas, (už asmenis esančius valstybės draudžiamųjų grupėje įmokos sumokamos iš valstybės biudžeto) o, įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Įvertinusi keliamas problemas dėl atsiradusio sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo, Darbo grupė šias problemas sąlyginai sugrupavo pagal privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėtojų grupes ir išskyrė: 8 tokias grupes: bedarbiai, neįsiregistravę darbo biržoje; bedarbiai, neįsiregistravę darbo biržoje, kurie už jiems suteiktas sveikatos paslaugas mokėjo sveikatos priežiūros įstaigai; gyventojai, išvykę iš Lietuvos, bet nedeklaravę gyvenamosios vietos pakeitimų; užsienio valstybėse studijuojantys studentai; dirbantieji, turėję nemokamas atostogas; dirbantieji, atleisti iš darbo, išmokant jiems išeitines kompensacijas, nuo kurių buvo sumokėtas PSD įmokos; asmenys dėl įvairių priežasčių sustabdę individualių įmonių veiklą bei asmenys, dirbantys pagal trumpalaikius verslo liudijimus.
Labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, kurie neturi darbo, nevykdo jokios ekonominės veiklos ir turi laikinų finansinių sunkumų Darbo grupė siūlo kreiptis į vietos mokesčių administratorių ir bus sprendžiama, kaip jiems gražinti nepriemoką, už 2009 metus ir jų atžvilgiu priverstinio išieškojimo veiksmai nebus vykdomi.
Išvykę, negyvenę Lietuvoje asmenys ir deklaravę gyvenamąją vietą, nuo PSD mokesčio bus atleisti, o jei gyventojas nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos, turės pateikti įrodymus, kad jis nėra nuolat Lietuvoje gyvenantis. Tokiems asmenims gali būti taikomos mokestinės lengvatos. Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose yra apdrausti valstybės lėšomis.
Darbo grupė siūlo neskaičiuoti PSD mokesčio dirbantiems asmenims, turėjusiems nemokamas atostogas, o tiems, kurie buvo atleisti iš darbo, išmokant jiems išeitines kompensacijas, nuo kurių buvo sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, užskaityti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už tiek mėnesių, už kelis išeitinė kompensaciją buvo išmokėta. Asmenims dėl įvairių priežasčių sustabdžiusiems individualių įmonių veiklą ir asmenims, dirbantiems pagal trumpalaikius verslo liudijimus Darbo grupė siūlo įstatymais nustatyti mechanizmus, kaip jiems turėtų būti skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pagal dabar galiojantį įstatymą, asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą vos keletą dienų per mėnesį, PSD įmoką privalo sumokėti už visą mėnesį.
Įvertinusi susidariusią situaciją, Darbo grupė siūlo tobulinti Privalomojo sveikatos draudimo sistemos metmenis: suaktyvinti visuomenės informavimo priemones, subalansuoti PSD draudimo apsaugos galiojimo terminus bei įmokos dydį, tobulinti kai kuriuos įstatymus, PSD įmokų administravimą perduoti vienai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba Valstybinei mokesčių inspekcijai.
LR Vyriausybės Spaudos tarnyba