Kai kuriuose sveikatos apsaugos baruose Lietuva jos specialistų, sveikatos apsaugos organizatorių dėka jau lygiuojasi ne tik į Europos šalis vidutiniokes, bet ir artėja prie pirmaujančių. Tai patvirtina ir praėjusią savaitę Vilniuje įvykusių Lietuvos traumatologų ortopedų draugijos X ir Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) ortopedų traumatologų IV suvažiavimų medžiaga, dalyvių skleista patirtis bei vertinimai.
Beje, šiame jungtiniame suvažiavime dalyvavo svečiai iš Vokietijos, Šveicarijos, JAV, Graikijos, Švedijos, Lenkijos, Egipto, į tokį renginį pirmą kartą buvo atvykusi grupė gydytojų iš kaimyninės Baltarusijos, žodžiu, jame iš viso dalyvavo apie 400 gydytojų traumatologų ortopedų.
Pasak šiame renginyje vieną iš pranešimų perskaičiusio Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėjo K. Runkelės, Lietuvoje atliekamų sąnarių pakeitimo operacijų skaičius, palyginti su kitų šalių tokiais rodikliais, yra gana didelis: 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų per metus tenka 112 klubo ir 94 kelio endoprotezavimo operacijos.
2009 m. Vokietijoje tokiam skaičiui gyventojų per metus teko 221 klubo operacija, Danijoje – 212, Šveicarijoje – 201, Jungtinėje Karalystėje – 147, Švedijoje – 141, Austrijoje – 138, Prancūzijoje – 113. Ir Lietuvos kelio endoprotezavimo operacijų skaičius jau ne gėda lyginti: Vokietijoje ir Danijoje jų per metus 100 tūkst. gyventojų atliekama po 172, Švedijoje – 152, Austrijoje – 149, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 147, Ispanijoje – 96, Prancūzijoje – 76 operacijos. Na, o štai Rumunijoje tokiam gyventojų skaičiui per metus teko tik 32 klubo bei 7 kelio operacijos…
„Endoprotezavimo srityje einame panašiu žingsniu kaip ir Prancūzija – tai tikrai geras rezultatas. Juk čia lenkiame ir savo kaimynus – Lenkiją, Latviją, šiek tiek – Estiją, mūsų rodikliai po truputį artėja prie Skandinavijos šalių. Tiesa, pagal dabartinį klubo ir kelio sąnarių pirminio endoprotezavimo poreikį per metus 100 tūkst. gyventojų turėtų tekti 176 kelio ir 141 klubo pirminės endoprotezavimo operacijos“, – teigė K. Runkelė. Jis pabrėžė, kad šio proceso spartinimas, operacijų laukimo eilių trumpėjimas priklauso nuo tam skiriamų lėšų, nuo perkamų endoprotezų kainų, taip pat – nuo gydymo įstaigų pajėgumo atlikti daugiau tokių operacijų.
Pernai Lietuvos gydymo įstaigos iš viso atliko 7245 endoprotezavimo operacijas (6808 iš jų – pirminės klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos) ir pagerino visų ankstesnių metų rekordą (2008-aisiais buvo atliktos 6526 operacijos). Per pastaruosius trejus metus tokių operacijų kasmet vis daugėjo, dabar jos atliekamos 23 šalies ligoninėse. Pacientai dažniausiai vyksta į didžiųjų miestų gydymo įstaigas – Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universitetinę, Santariškių klinikų Centro filialą, Kauno medicinos universiteto klinikas, Kauno Raudonojo Kryžiaus, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos apskrities, Panevėžio, Šiaulių ligonines, kuriose atliekama dauguma visų endoprotezavimo operacijų.
Pernai Lietuvoje buvo atlikta daugiau pakartotinių klubo endoprotezavimo operacijų (iš viso – 260, t. y. 6,5 proc. klubo endoprotezavimo operacijų), o pakartotinių kelio operacijų – mažiau (iš viso – 50, t. y. 1,6 proc. kelio endoprotezavimo operacijų).
Dabar Valstybinės ligonių kasos sąnarių endoprotezų laukiančiųjų eilėje – 14 557 asmenys. Per pastarąjį dešimtmetį beveik 4 kartus padaugėjo prašymų skirti kelio sąnario endoprotezą ir net 9 kartus padaugėjo atliktų operacijų. Prašymų skirti klubo sąnarį tuo laikotarpiu padaugėjo pusantro karto, o šių operacijų – 2,4 karto.
www.vlk.lt