Reumatinės ligos labai paplitusios visame pasaulyje. Jų simptomus patiria kas penktas šeštas į gydytoją besikreipiantis pacientas. Šios ligos yra pagrindinė daugelio žmonių neįgalumo, ankstyvo nedarbingumo priežastis. Viena sunkiausių reumatinių ligų – reumatoidinis artritas. Pasaulyje maždaug prieš 12 metų, pas mus – prieš 6–7 metus, šiai ligai gydyti imta taikyti naujoji biologinė terapija, kurios esmė – labai selektyvus poveikis imuninei sistemai ir jos sudedamosioms dalims: tarpląsteliniams mediatoriams, baltymų molekulėms vadinamoms citokinais, interleukinams, imunokompetentinėms ląstelėms. Plačiau apie šią ligą bei naujas gydymo galimybes kalbamės su Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos gydytoja dr. Margarita Pileckyte.
Kodėl reumatoidinis artritas laikomas viena sunkiausių reumatinių ligų? Ar tiesa, kad ji vargina ne vien vyresnio amžiaus žmones?
Nepasakyčiau, kad reumatoidinis artritas yra pati sunkiausia, bet iš tiesų gana sunki, lėtinė, nuolat progresuojanti reumatinė liga. Jos eiga kiekvienam pacientui individuali. Reumatoidinis artritas neturi amžiaus ribų: dažniausiai liga prasideda tarp 35 ir 55 gyvenimo metų, moterys sergakiek dažniau nei vyrai. Reumatoidiniu artritu gali susirgti ir vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės. Taigi, ši liga gali prasidėti net ankstyvoje vaikystėje ar vėlyvoje senatvėje.
Pagal reumatinių ligų klasifikaciją reumatoidinis artritas priskiriamas sisteminėms jungiamojo audinio ligoms. Jis nėra vien izoliuota imuninio uždegimo sąnarių liga: tik vieniems pacientams labiau pažeidžiami sąnariai, kitiems – gali vystytis ir sisteminis vidaus organų pažeidimas: odos, akių, plaučių, širdies raumens, kraujagyslių, inkstų ir kitų. Konkrečiam ligoniui, sergančiam sistemine šios ligos forma, reumatoidinio artrito eiga gali būti labai sunki, neretai gyvybei grėsminga. Tyrimais nustatyta, jog sergant reumatoidiniu artritu žmogaus amžius sutrumpėja 10 metų. Šie pacientai kur kas dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos, įvairių infekcinių, onkologinių ligų.Be to, reumatoidinis artritas sukelia neįgalumą bei labai anksti (nuo ligos pradžios praėjus 5 metams) didžioji dalis tokių ligonių praranda darbingumą. Jie tampa socialiai išlaikomi, nei šeimoje, nei darbe negali atlikti savo funkcijų.
Nepaisant įvairiose pasaulio šalyse atliekamų tyrimų, tikroji reumatoidinio artrito priežastis nėra žinoma. Žinomi tiktai veiksniai, kurie gali paskatinti šios ligos išsivystymą, t. y. tam tikri genai, menopauzė, lėtinės infekcijos.
Plačiau skaityti „Lietuvos gydytojo žurnalo“ Nr. 3, 2010