Širdies nepakankamumu (ŠN) sergančių pacientų hemodinamika stebima tiek invaziniais, tiek neinvaziniais būdais. Paprastesni bei dažniausiai praktikoje taikomi neinvaziniai metodai (pvz.: širdies susitraukimų dažnio skaičiavimas čiuopiant pulsą, auskultuojant širdies tonus stetoskopu bei registruojant elektrokardiogramą (EKG) ir matuojant AKS manžete). Invaziniai tyrimai yra tikslesni, bet kelia didelę komplikacijų riziką.
Neinvaziniai hemodinamikos tyrimai
Neinvaziniai hemodinamikos tyrimo metodai: EKG, B tipo natriurezinio peptido nustatymas, SpO2, AKS matavimas manžete, dvimatė echokardiografija, impedanso kardiografija, rentgeninis tyrimas. Šiame straipsnyje plačiau aptariama impedanso kardiografija, kuria vertinami krūtinės impedanso pokyčiai širdies sistolėje ir diastolėje. Bendrą krūtinės skysčio kiekį (angl. thoracic fluid content, TFC) sudaro ląstelių viduje ir išorėje esantis skystis. Jis yra atvirkščiai proporcingas dydis impedansui. Krūtinės ląstos impedansas matuojamas keturiais elektrodais (elektrodų išdėstymas pavaizduotas 1 paveiksle). Tačiau šiam tyrimui taikyti paciento ūgis turi būti 120–210 cm, svoris – 30–155 kg. Duomenis gali iškreipti ir aortos vožtuvų nesandarumas, sepsis, taikoma intraaortinė balioninė kontrapulsacija bei tachikardija (> 250 k./min.).
Taikant šį metodą galima apskaičiuoti sistolinį tūrį (norma – 60–130 ml), širdies minutinį tūrį (4,5–8,5 l/min.), širdies indeksą (2,5–4,7 l/min./m2), sisteminį kraujagyslių pasipriešinimą (742–1378 dynes/s/cm5), skysčių krūtinės ląstoje indeksą (vyrai: 30–50/kohm, moterys: 21–37/kohm) ir kitus rodiklius.
Indikacijos atlikti impedanso kardiografiją:
– įtariama ar nustatyta širdies ir kraujagyslių sistemos liga;
– ūminio dusulio atvejais nustatyti, ar jis širdinės ar plautinės kilmės;
– širdies susitraukimų dažnio optimaliam skaičiui nustatyti esant implantuotam elektriniam širdies stimuliatoriui;
– inotropinio gydymo efektyvumui įvertinti;
– skysčių kiekiui stebėti.
Invaziniai hemodinamikos tyrimai
Invaziniai hemodinamikos tyrimai nėra rutininiai ŠN atvejais, mat jie kelia didesnę nepageidaujamo poveikio riziką. Tačiau jie yra pranašesni, nes padeda pašalinti galimas klaidas, kurių pasitaiko tiriant neinvaziniais metodais. Šie tyrimai rekomenduojami visiems intensyviosios terapijos skyriuose gydomiems pacientams, kuriems širdies ir kraujagyslių sistemos disfunkcija.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 4, 2010