Sujauktas tas mūsų vaistinių verslas. Vaistinių savininkai, siekdami ekonominės naudos, pamina po kojomis vaistininko profesijos prestižą ir reikalauja iš farmacinės veiklos vadovo neleistinų veiksmų. Gal todėl taip sunku prakalbinti bet kurios vaistinės vadovą, o eilinis vaistininkas ar farmakotechnikas nedrįsta netgi užsiminti, kas vadovauja vaistinei.
Vieša paslaptis, jog dažnas vaistininkas gauna nurodymą „iš aukščiau“ pirmiausia siūlyti pacientams vieną ar kitą, žinoma, ne patį pigiausią, tos pačios grupės kompensuojamąjį vaistą. Vyresnybės nurodymą jis privalo vykdyti, nes nuo to priklauso jo uždarbis, o kartais ir darbo vieta.
Farmacijos autoritetų tvirtinimu, didžiausia klaida padaryta leidus vaistines steigti ne farmacijos specialistams. Suprantama, kiekvienas verslininkas siekia kuo didesnio pelno, todėl vaistinės tampa ne sveikatinimo įstaigomis – jos paverčiamos paprasčiausiomis vaistų parduotuvėmis. Neatsitiktinai vaistai mūsų šalyje yra vieni brangiausių Europoje.
Siekiama sumažinti išlaidas vaistams
Pažaboti farmacijos verslininkų apetitus ir sumažinti vaistų kainas Vyriausybė bando naujais nutarimais, keisdama kai kurias Farmacijos įstatymo nuostatas. Dar praėjusių metų pabaigoje buvo priimta Farmacijos įstatymo pataisa, įpareigojanti vaistines nuo šių metų balandžio 1 d. įsigyti papildomus monitorius, kurie būtų atsukti į vaistinės lankytojus. Juose pacientas matytų receptinių kompensuojamųjų ar nekompensuojamųjų vienos ar kitos grupės vaistų sąrašą, kiekvieno vaistinio preparato kainą ir priemoką, kurią privalu sumokėti už kompensuojamąjį vaistą. Taip pacientui būtų suteikta laisvė pasirinkti reikalingą vaistą pagal savo kišenę. Ši naujovė iš vaistinių pareikalavo nemenkų investicijų, ir įgyvendinti ją neskubėta. Naujasis sveikatos apsaugos ministrasRaimondas Šukys monitorių įrengimo terminą atidėjo iki gegužės 1 d.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 4