Nuo 2006 m. Lietuvoje minimos Pasaulinės inkstų dienos vienas pagrindinių tikslų – gydytojams priminti, o visuomenę supažindinti ir atkreipti dėmesį į šiuos nebylius organus, jų reikšmę, funkcijas ir svarbą organizmui, suteikti žinių apie ankstyvą inkstų ligų diagnostiką, ypač esant rizikos veiksnių. Apie ketvirtus metus minimos Pasaulinės inkstų dienos svarbą kalbamės su vienu iš pagrindinių jos paminėjimo iniciatorių ir organizatorių, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu, VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovu doc. Mariumi Miglinu.
Šiųmetinės inkstų dienos šūkis – „Gydyk cukrinį diabetą – saugok inkstus“. Kokią žinutę labiausiai norėjote perduoti ir akcentuoti gydytojams?
Iš tiesų pirmiausia norėjome priminti, jog cukrinis diabetas yra klastinga liga, ir ji pažeidžia inkstus pacientams to net nežinant, nes inkstų ligos eiga pradinėse stadijose būna besimptomė. Labai dažnas pacientas net nenujaučia, kad serga ir cukriniu diabetu. Minėdami šią dieną labiausiai norėjome pabrėžti, kad diagnozuotą ankstyvų stadijų inkstų pažeidimą dar galima sustabdyti ar visiškai neleisti jam progresuoti. Kuo toliau, tuo inkstų pažeidimas nenumaldomai sunkėja ir pasiekia galutinę stadiją, kai jau reikia pakeičiamosios inkstų terapijos.
VUL Santariškių klinikos šios dienos proga pristatė ir kiek atnaujintas diabetinės nefropatijos gydymo rekomendacijas. Kas jose pakeista? Į ką labiausiai dėmesį turėtų atkreipti gydytojas, gydantis šiuos pacientus?
Iš tikrųjų šios rekomendacijos skiriasi nuo 2007 m. Pasaulinės inkstų dienos proga VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro parengtų rekomendacijų dviem esminiais aspektais. Pirmasis yra tas, jog diagnozavus diabetinį inkstų pažeidimą iš karto rekomenduojama pradėti gydymą angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriaus arba angiotenzino receptoriaus blokatoriaus (ARB) ir tiazidinio diuretiko deriniu, jeigu kraujospūdis yra didesnis nei 130/80 mm Hg. Žinia, pacientai, kuriems diagnozuotas diabetinis inkstų pažeidimas, yra priskiriami labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos grupei ir remiantis naujomis 2009 m. Europos kardiologų draugijos Arterinės hipertenzijos diagnostikos bei gydymo gairėmis, juos reikia pradėti gydyti dviejų vaistų deriniu. Būtent toks gydymas rekomenduojamas didelės ŠKL rizikos grupės pacientams, taip pat turintiems gana smarkiai padidėjusį kraujospūdis (AKS ≥ 160/100 mm Hg). Norime atkreipti dėmesį, kad 2007 m. rekomendacijose siūlytas AKF inhibitoriaus ir sartano derinys nebeturėtų būti skiriamas, nes nėra racionalus. ONTARGET tyrimo duomenys rodo, kad jis ne toks veiksmingas. Gydytojas turėtų pasirinkti arba AKFI, arba ARB, bet jų neskirti kartu. Toks derinys nėra draudžiamas, bet ir nerekomenduojamas net ir tolesniu gydymo etapu.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 4, 2010