Malšinti skausmą – dieviškas darbas
Lėtinio užsitęsusio skausmo malšinimas yra vienas aktualiausių ir sunkiausiai sprendžiamų praktinės medicinos uždavinių. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europos šalyse lėtinis skausmas yra pati dažniausia pacientų apsilankymo pas šeimos gydytojus ir suaugusiųjų neįgalumo priežastis.
Skausmas, ypač lėtinis, paveikia visas organizmo funkcijas – sensorinę, motyvacijų, afektinę, pažinimo ir kitas, todėl jo gydymui turėtų būti taikomas visas kompleksas medikamentinių ir nemedikamentinių priemonių.
Lėtinį skausmą Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija pripažino liga, savarankiška nozologija, tuo pabrėždama išskirtinę neigiamą lėtinio skausmo įtaką žmogaus biosocialiniam funkcionavimui ir gyvenimo kokybei.
Lėtiniu skausmu vadinama užsitęsusio skausmo būsena, jei skausmo priežasties nepavyksta pašalinti farmakologinėmis ir nefarmakologinėmis priemonėmis. Lėtinis skausmas dažnai lydi nepagydomas ar įsisenėjusias ligas, nekoreguotas skeleto deformacijas, traumas ir pooperacines būkles, jis turi sunkių biologinių, psichologinių ir socialinių pasekmių.
Lėtinis skausmas dažniausiai trunka ilgiau, nei reikalautų adekvatus fiziologinis atsakas į skausminį dirgiklį, todėl pašalinti lėtinio skausmo priežastį labai sunku arba apskritai gali būti neįmanoma.
Naujausi epidemiologiniai populiaciniai tyrimai rodo, jog ne mažiau kaip 20 proc. Vakarų šalių gyventojų nuolat kenčia skausmą, t. y. serga lėtinio skausmo liga. Apie 80 proc. atvejų lėtinio skausmo priežastis yra reumatinė skeleto ir minkštųjų audinių patologija. Kitos priežastys – centrinės ir periferinės nervų sistemos ligos, vėžys, infekcijos ir kt. Lėtinis skausmas labai blogina gyvenimo kokybę – riboja kasdienį fizinį ir socialinį aktyvumą arba apskritai jį padaro neįmanomą.
Skausmas yra vienas šešių svarbiausių gyvybės požymių. Jam nėra biologinės adaptacijos, t. y. prie skausmo neįmanoma priprasti, „užmiršti“, nekreipti į jį dėmesio ir pan.
Dažniausiai į lėtinį skausmą pereina laiku negydytas arba neefektyviai gydytas ūminis skausmas, todėl ūminio skausmo ankstyvas (savalaikis) ir veiksmingas malšinimas yra labai svarbus lėtinio skausmo profilaktikai. Kartais skausmas jau iš pradžių įgauna lėtini pobūdį – taip atsitinka tada, kai skausmą sukėlusios priežasties nepavyksta pašalinti arba ji nesulaikomai intensyvėja, pavyzdžiui, sergant progresuojančiu piktybiniu naviku, reumatoidiniu artritu ar kt.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 4