Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, organizuodama savo veiklą pagal naujosios viešosios vadybos principus ir siekdama labiau įtraukti darbuotojus į ligonių kasų sistemos veiklos planavimą ir atsiskaitymą už veiklos planų įgyvendinimą, padidinti darbuotojų atsakomybę bei pagerinti ligonių kasų veiklos planų ir jų įgyvendinimo ataskaitų kokybę, surengė 2009 m. VLK Strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos ir 2011–2013 m. VLK strateginio veiklos plano projekto pristatymą Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos teritorinių ligonių kasų darbuotojams.
Strateginių planų įgyvendinimas, Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimas – didelis iššūkis visiems sveikatos sistemos darbuotojams, todėl VLK atstovai, norėdami iš pirmų lūpų išgirsti apie šiandienines problemas, kiekvienos TLK veiklos zonoje aplankė po vieną ASPĮ, sėkmingai išsprendusią dėl restruktūrizavimo kilusias problemas, ir po vieną ASPĮ, vis dar turinčią spręstinų problemų.
Susitikimų metu buvo aplankytos gydymo įstaigos (Panevėžio infekcinių ligų ir tuberkuliozės, Šiaulių, Klaipėdos, Anykščių, Akmenės, Gargždų ligoninės), bendrauta su šių įstaigų vadovais ir darbuotojais, vietos valdžios atstovais (merais, seniūnais), aptartos kylančios problemos, diskutuota apie gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Apibendrinant šių išvykų rezultatus, buvo išskirtos šios pagrindinės problemos, kylančios įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą:
Kol kas nepakankamai sklandžiai veikia „žalieji koridoriai“, ligoniams ne visada laiku suteikiama specializuota pagalba. Tuo tarpu regioninių gydymo įstaigų vadovai teigė, kad trečiojo restruktūrizavimo etapo metu pertvarkytos žemesnio lygio gydymo įstaigos į aukštesnio lygio ligoninę veža visus pacientus, net ir tuos, kuriuos galėtų pačios gydyti. Problemą padėtų išspręsti tarpusavio susitarimai ir aiškūs hospitalizavimo skirtingo lygmens gydymo įstaigose kriterijai.
Taip pat buvo keliamas transporto ir greitosios medicinos pagalbos automobilio naudojimo efektyvumo klausimas – iš rajono į regiono ligoninę atvežęs ligonį, automobilis neretai būna priverstas 3–4 val. laukti, kol bus atlikti reikiami tyrimai ir paaiškės, ar pacientas bus hospitalizuotas dėl tolesnio gydymo, ar reikės jį vežti atgal.
Pirminės sveikatos priežiūros specialistų darbo organizavimas. Į ligonines kreipiasi kur kas daugiau pacientų šeimos gydytojams baigus darbą (ypač penktadieniais po pietų). Kai kuriems iš šių ligonių reikiamą pagalbą galėtų suteikti šeimos gydytojai, tačiau jiems baigus darbą pacientai kreipiasi tiesiai į ligoninę. Problemą padėtų išspręsti pratęstas pirminės grandies specialistų darbo laikas ir šeimos gydytojų budėjimai regioninėse ligoninėse.
Rajonų ligoninėse gydomi kardiologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie dėl jų sveikatos būklės turėtų būti gydomi aukštesnio lygio ligoninėse. Tai vyksta, matyt, dėl finansinių sumetimų. Tik paciento būklei akivaizdžiai pablogėjus, jis perkeliamas iš rajono ligoninės į aukštesnio lygio ligoninę. Šią problemą taip pat padėtų išspręsti aiškiai aprašyti kardiologinėmis ligomis sergančių pacientų hospitalizavimo ir transportavimo į skirtingo lygmens gydymo įstaigas kriterijai. Dar viena problema – ligonių, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, gydymas tik respublikinėse ligoninėse. Problemą padėtų išspręsti tai nustatančių teisės aktų koregavimas.
Gydytojų kvalifikacijos praradimo ir atsakomybės klausimas. Vienoje ASPĮ yra susidariusi unikali situacija – savivaldybė savo lėšomis finansuoja ligoninės akušerijos skyriaus išlaikymo išlaidas. Skyriuje per metus būna apie tik apie 100 gimdymų, todėl, vykdant Vyriausybės nutarimus, ligoninė negauna iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šiam skyriui išlaikyti. Kyla klausimas dėl gydytojų kvalifikacijos praradimo ir atsakomybės, jei būtų pateiktas ieškinys pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
Ne visi šių problemų sprendimai priklauso nuo VLK, tačiau tikimės, kad geresnis jų suvokimas padės priimti teisingesnius sprendimus.
Kilus klausimų, informaciją suteiks VLK Draudimo plėtros departamento Strategijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Navickienė , tel. 236 4187, el. paštas edita.navickiene@vlk.lt