Šių metų balandžio 1 dieną įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimas, numatantis vaistų antkainių reguliavimą. Nors Sveikatos apsaugos ministerija, „išleidusi į pasaulį“ šį įstatymo pakeitimą, tokiu būdu užsimojo maždaug 15 proc. sumažinti vaistų kainas, tačiau bent kol kas šios viltys atrodo sunkiai įgyvendinamos. Tiesa, praėjo dar nedaug laiko, todėl nereikėtų skubėti skelbti galutinių išvadų. Kita vertus, įsigaliojęs teisės aktas gerokai sudrumstė ir taip neramius mažmeninės farmacinės rinkos vandenis. Itin jautriai į tai reagavo vaistinių asociacija „Provifarma“. Vilniuje susirinkę šios asociacijos nariai negailėjo kritikos minėtų teisinių aktų iniciatoriams bei kūrėjams, taip pat atitinkamoms institucijoms.
Vaistininkų problemos – jų pačių reikalas?
Vaistinių asociacijos „Provifarma“ pirmininko, UAB vaistinės „Migdulė“ direktoriaus Žilvino Macijausko teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija, gerai nesuvokdama vaistinės darbo organizavimo principų bei minimalių sąnaudų, Respublikos Vyriausybei pateikė tokį antkainių reguliavimą, kuris gali sužlugdyti visas, tiesiogiai didmeninių įmonių neglobojamas vaistines. Esą nustatant antkainius nebuvo atlikta daugelio dalykų analizė. Pirmiausia – nebuvo domėtasi, kiek kainuoja mažiausio leistino ploto vaistinės išlaikymas: šildymas, vandens ir elektros energijos suvartojimas, šiukšlių ir farmacinių atliekų išvežimas, apsauga, telefono bei interneto paslaugos, kompiuterių programos bei jų aptarnavimo mokesčiai, baldai, šaldytuvai, kompiuteriai, kasos aparatai, gamybos įranga ir jų amortizacija, nekilnojamojo turto arba nuomos mokesčiai, matavimo prietaisai ir jų patikros, kanceliarinės prekės. Nebuvo atsižvelgta, kokios funkcijos atliekamos vaistinėje ir kiek specialistų etatų turi būti, kad užtikrintų visavertį vaistinės darbą. Kyla klausimas – ar šio teisinio akto autoriai įsivaizdavo, koks turėtų būti vaistininko atlyginimas? Juk dar nuo jo reikia sumokėti mokesčius…
Kas žlugdo sėkmingą vaistinių veiklą
Ž. Macijauskas pripažįsta, jog niekam ne paslaptis, kad vaistų antkainiai Europos šalyse yra reguliuojami, bet siekiant užtikrinti vaistininkų nepriklausomybę nuo ekonominio intereso ir galimybę išgyventi, yra ribojamas ir vaistinių skaičius. „Interesas išgyventi verčia imtis bet kokių priemonių. Vien tik antkainių ribojimas nėra būdas reguliuoti vaistinių skaičių. Turi būti sugriežtinti reikalavimai specialisto kvalifikacijai, kad vaistinėje visą jos darbo laiką dirbtų vaistininkai (su universitetiniu išsilavinimu). Norint sudaryti lygesnes konkurencines sąlygas tarp vaistinių, būtina atskirti didmeną nuo mažmenos. Taip pat uždrausti reklamą, kuri yra nesuderinama su vaistininko profesine etika,“ – tvirtina Ž. Macijauskas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 5