„OTORINOLARINGOLOGIJOS AKTUALIJŲ“ NAUJAS NUMERIS! Infekcinės mononukleozės diferencinė diagnozė otorinolaringologo praktikoje

Reikšminiai žodžiai: infekcinė mononukleozė, Epstein-Barr virusas, diferencinė diagnozė.

Santrauka. Infekcinės mononukleozės klinikinio sindromo dažniausia priežastis yra Epstein-Barr virusas, bet jį gali sukelti ir kiti mikroorganizmai. Otorinolaringologui neretai tenka atskirti infekcinę mononukleozę nuo kitų ligų, kurių sukeliami patologiniai pokyčiai pasireiškia ryklėje ir jos limfoidiniame audinyje. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai infekcinės mononukleozės diferencines diagnostikos aspektai.

Infekcinė mononukleozė (IM) – klinikinis sindromas, kurio priežastis yra Epstein-Barr virusas (EBV) (iki 90 proc.) ir kiti mikroorganizmai (adenovirusai, citomegalovirusas žmogaus 6 tipo herpes virusas, žmogaus imunodeficito virusas, toksoplazmos ir kt.) [1], tačiau dažniausiai – tai ūminė virusinė liga, kurią sukelia EBV. Pagal žmogaus herpes virusų (HHV) klasifikaciją EBV priskirtas γ herpes virusų grupei ir yra žmogaus Herpes viruso 4 infekcija. Tai limfotropinis žmogaus virusas, pasižymitis tuo, kad gali ilgai persistuoti B limfocituose, o dauginasi (replikuojasi) ryklės epitelio ląstelių branduoliuose, vėliau išplinta į gretimus limfinius audinius. Viremijos metu jis patenka į blužnį, kepenis, B limfocitus. IM būdingas karščiavimas, faringotonzilitas, limfadenopatija, hepatolienalinis sindromas.

Otorinolaringologo praktikoje neretai tenka atskirti infekcinę mononukleozę nuo kitų ligų, kurių sukelti patologiniai pokyčiai pasireiškia ryklėje ir jos limfoidiniame audinyje. Labai svarbu įtarti IM ligos pradžioje, kad gydymas nebūti pavėluotas.

Infekcinę mononukleozę tenka atskirti nuo ligų , kurios yra etiologiškai susijusios EBV dėl jo tropizmo limfocitams ir limfinės sistemos pažeidimu, taip pat ir nuo tų, kurios nėra susijusios su šiuo virusu, bet pažeidžia ryklės limfoidinį audinį. Etiologiškai susijusios ligos yra Burkitt limfoma, įprasta limfoma, limfoproliferacinė liga, nazofaringine karcinoma, su X chromosoma susijęs limfoproliferacinis sindromas, lėtinė infekcinė mononukleozė, lėtinis intersticininis pneumonitas (AIDS sergantiems vaikams), plaukuotųjų ląstelių leukoplakija, T ląstelių limfoma ir Hodžkino limfoma [2]. Ryklės limfinį audinį pažeidžia ir su šiuo virusu nesusijusios ligos. Vaiko kaklo limfmazgių pakitimai tokiais atvejais mažai kuo skiriasi nuo pokyčių sergant tipine mononukleoze. Tai, kaip žinia, gali būti bakterijų ir kitų virusų sukeltos ligos [3].

Pagrindiniai infekcinės mononukleozės sindromo simptomai: bendrasis negalavimas, karščiavimas, tonzilitas, limfadenopatija, galvos skausmas, veido paburkimas, nosies užgulimas, hepatosplenomegalija, leukocitozė ir netipinė limfocitozė. Svarbu pabrėžti, kad katariniai akių, nosies ir nosiaryklės simptomai nėra ryškūs.

Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ Nr. 1, 2010