Šių dienų situaciją farmacijos sektoriuje galima apibūdinti labai paprastai – valstybės noras ir siekis viską kontroliuoti ir reguliuoti. Pats siekis turėti tvirtą valstybišką poziciją farmacijos sektoriuje iš esmės nėra blogas, tačiau šiuo metu vykstantys procesai kelia nemažai klausimų, ar tie sprendimai visada esti logiški. Kai kuriais atvejais stebima tendencija, kad verslo interesai dažnai būna aukščiau visko, tačiau nebūtų teisinga farmacijos sektorių, ypač vaistininkystę, „piešti“ tik juoda ar balta spalvomis.
Farmacijos specialistas – vaistų pardavėjas
Nelengvi laikai dabar ir farmacijos specialistams, dirbantiems vaistinėje, kuriuos teisės aktai vis labiau spaudžia į siaurus rėmus, kai beveik neliko vietos farmacinės paslaugos teikimui ir jos vystymuisi. Iš kitos pusės, šiandien farmacijos specialistas turi dirbti bei laikytis vienų ar kitų nurodymų „iš viršaus“, siekdamas užsitikrinti sau gerovę. Tačiau, ko gero, ne tai yra skaudžiausia farmacijos specialistui, o neigiama visuomenės nuostata apie jį ir jo atliekamą darbą. Juk farmacijos specialistas vartotojo akyse yra tas „apsukruolis“, kuris jau yra uždirbęs savo pirmąjį milijoną ir, nepigindamas vaistų, siekia uždirbti antrąjį. Žinant dar, kad tam tikros visuomenės dalies supratimas apie vaistus – menkas, susidaro ydingas ratas, kada vyrauja neigiamos emocijos ir rūpestis, kaip išgyventi iki rytojaus.
Paklauskime gatvėje žmonių, ką jie mano apie farmacijos specialistą. Deja, neretai mūsų profesijos atstovai prilyginami vaistų išdavimo „mašinai“ ar pardavėjui baltu chalatu, kuris (ne)dalija nuolaidas. Tad klausimas vis dar išlieka atviras – kada farmacijos specialistas taps neatskiriamu paciento gydymo (sveikatinimo) dalyviu.
Vaistinė ir televizorius
Kažkuris klasikas yra taikliai pasakęs: geri norai labai dažnai žlunga, kada naudojamos netinkamos priemonės. Šis posakis kuo puikiausiai tinka apibūdinti situacijai, kuri šiuo metu susiklostė vaistinėse, įdiegus į lankytoją atgręžtus monitorius. Teisės aktas skamba vienareikšmiškai: „Prieš išduodant kompensuojamąjį vaistinį preparatą arba kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę, gyventojams skirtame kompiuterio monitoriaus ekrane turi būti pateikta nuostatų priede nurodyta informacija“. Jau ankstesniuose straipsniuose buvo diskutuojama ir keliamas klausimas, kodėl pasirinkti būtent monitoriai, o ne kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame pacientas rastų reikiamą informaciją. Iš vaistinių jau gaunama informacijos, kad šis teisės akto pakeitimas ne tik kad nepagerino situacijos, bet smarkiai ją pablogino.
Farmacijos specialistas visada buvo tas žmogus, kuris, pasitelkęs savo chemines, farmakologines ir kitas žinias, išklausinėdavo pacientą ir parinkdavo jam tinkamiausią gydymą vienu ar kitu preparatu. Tačiau šiandien, kada farmacijos specialistas (paklusdamas teisės aktui) siūlo iš monitoriaus išsirinkti vieną ar kitą preparatą, pacientas pradeda abejoti netgi farmacijos specialisto kompetencija. Kita bėda – monitoriuose rodomi visi tos grupės vaistai (net ir tie, kurių nėra vaistinėje), todėl pacientas tarsi yra apgaudinėjamas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 5