Visame pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta kas trečias žmogus – tai dažniausia mirties priežastis. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje miršta kas antras gyventojas (48 proc.), o Europos Sąjungos šalyse šios ligos sudaro 42 proc. visų mirčių skaičiaus. Beveik pusę visų širdies ir kraujagyslių ligų sudaro vainikinės arterijos liga, o trečdalį – insultas. Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje.
Yra daug efektyvių priemonių šiai rizikai mažinti populiacijos lygiu, viena jų – gydymas statinais. Statinai užima svarbią vietą gydant širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) – aterosklerozę, išeminę širdies ligą, smegenų kraujotakos sutrikimus, taip pat svarbūs jų profilaktikai. Klinikiniais tyrimais patvirtinta, jog gydymas statinais mažina mirtingumą, vainikinių arterijų nuosruvio operacijų bei angioplastikos poreikį, insulto ir pakartotinių ŠKL komplikacijų dažnį. Vakarų Europos šalyse statinų vartojimas tolydžio auga, tuo tarpu Lietuvoje jų skiriama labai ribotai, iki 100 kartų mažiau, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl Vakarų Europos šalyse mirštamumas nuo ŠKL mažėja, o Lietuvoje didėja.
Tikslas – sumažinti paciento riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis
Vaistininko vaidmuo
Daugelis pacientų serga daugiau nei viena širdies ir kraujagyslių ar kitos sistemos liga, turinčia įtakos vaistų pasirinkimui. Be to, jiems gali būti paskirta nemažai skirtingų vaistų, todėl gali pasireikšti jų sąveika, nepageidaujamas ir sisteminis poveikis. Daugelis gydymo būdų ne pagerina paciento savijautą, bet, atvirkščiai, ją pablogina, nors jų veiksmingumą ir pagrindžia didelės apimties tyrimai, patvirtinantys sumažėjusį sergamumą ir mirštamumą vartojant šį vaistą. Dėl nesupratimo ir prieštaravimo ilgainiui pradedama nesilaikyti režimo, todėl vaistininkas turi daug galimybių dalyvauti optimizuojant gydymo rezultatus.
Ką reikia išsiaiškinti
Kuo skiriasi pirminė ir antrinė ŠKL profilaktika.
Veiksnius, kurie nurodo padidėjusią riziką susirgti ŠKL.
Nemedikamentines priemones, kurios gali sumažinti ŠKL riziką.
Statinai ir mažos aspirino dozės – ką gydyti ir kokių tikslų siekti.
Aktualūs širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo ir būklės po miokardo infarkto (MI) klausimai.
Pagrindiniai klausimai
Kuo skiriasi pirminė ir antrinė profilaktika
Pirminė profilaktika taikoma, kai yra ŠKL išsivystymo rizikos veiksniai ir norima sumažinti tikimybę susirgti šia liga. Antrinė profilaktika taikoma, kai ŠKL jau nustatyta ir dėmesys kreipiamas į ligos pasikartojimą, pablogėjimą, sergamumo ir mirštamumo rodiklius. Be miokardo infarkto, antrinė profilaktika taikoma esant išeminei širdies, smegenų kraujagyslių, periferinių arterijų ar aterosklerozinei inkstų kraujagyslių ligai.
Kokių nemedikamentinių priemonių reikia imtis norint nesusirgti ŠKL
Šios priemonės pateiktos schemoje. Jei pacientai rūko, reikia stengtis įtikinti juos mesti rūkyti. Surūkomų cigarečių skaičiaus sumažinimas turėtų būti giriamas, tačiau reikia ir toliau įkalbinėti mažinti surūkomų cigarečių skaičių iki visiško metimo rūkyti. Derėtų supažindinti pacientą su galimybe lankyti vietines paramos grupes. Naudos gali turėti rūkančių ir nerūkančių žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos kategorijų palyginimas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 5