Reikšminiai žodžiai: ūžesys ausyse, vaistai, sukeliantys ūžesį ausyse.
Santrauka. Darbo tikslas – išanalizuoti bei susisteminti literatūros šaltinių duomenis apie vaistus, galinčius sukelti ūžesį ausyse.
Ūžesys ausyse gali pasireikšti labai skirtingai: skambėjimu, zvimbimu, traškesiu, švilpimu, dūzgimu, tiksėjimu ir pan. Jis gali kilti bet kurioje klausos sistemos dalyje: išorinėje, vidurinėje, vidinėje ausyje ar smegenyse. Ūžesys gali pasireikšti dėl sraigės pažeidimo, vestibulokochlearinio nervo pažeidimo, intrakranijinės hipertenzijos, galvos smegenų traumos, vaistų šalutinio poveikio.
Pastebėta priklausomybė tarp vaisto dozės ir jo poveiki kuo didesnė vaisto dozė vartojama, tuo ūžesys ausyse yra stipresnis.
Vaistų poveikis pasireiškia nevienodai:
1) ūžesys ausyse prasideda nutraukus vartoti vaistus (ypač būdinga aminoglikozidams);
2) pažeidimas tiesiogiai priklauso nuo vaisto dozės (aspirinas).
Literatūros duomenimis, ūžesį ausyse gali sukelti įvairūs vaistiniai preparatai: kai kurie antibiotikai, anestetikai, antimaliariniai vaistai, nervų sistemą veikiantys vaistai, diuretikai, gliukokortikoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, vaistai nuo vėžio, cheminės medžiagos ir kt. Straipsnyje aptariami dažniausiai skiriami vaistai, bei kai kurios cheminės medžiagos, galinčios sukelti ūžesį ausyse.
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ Nr. 1, 2010