Atopinis dermatitas (AD), arba atopinė egzema, yra lėtinė atsinaujinanti odos uždegimo liga, sukelta genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių, kuriai būdingas intensyvus niežėjimas ir pasikartojanti eiga.
– Atopinis dermatitas yra dažna liga, kuria serga tiek vaikai, tiek suaugę žmonės.
– Sunkus ir vidutinio sunkumo atopinis dermatitas smarkiai paveikia žmonių ir jų šeimos gyvenimo kokybę.
– Alerginis ligos komponentas yra nustatomas tik daliai pacientų.
– Vietinis gydymas yra brangus ir nepatogus gydyti ilgą laiką.
– Aktyviai ieškoma naujų efektyvių, pacientams itin reikalingų ligos gydymo būdų.
Epidemiologija
Atopinis dermatitas yra viena iš dažniausių alerginių odos ligų. Vakarų Europos šalyse šia liga serga apie 10−20 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 1−3 proc. suaugusiųjų. AD ypač paplitęs vaikų grupėje. Sveikatos informacijos centro duomenimis (2002 m.), Lietuvoje registruota 6 487 suaugusiųjų ir 22 652 vaikų, sergančių AD. Per pastaruosius penkerius metus suaugusiųjų sergamumas beveik nepakito, o vaikų išaugo beveik du kartus. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje AD diagnozuotas apie 4 proc. vaikų, nors šios ligos požymių turi dvigubai daugiau vaikų (A. Valiulis ir bendraautoriai, 2000 m.), o AD simptomų rasta 17 proc. vaikų (J. Bojarskas ir bendraautoriai, 2000 m.). Jau prieš 10 metų vaikų alerginės odos ligos buvo dažnos, jų paplitimas siekė 9 proc. [11].
Daugiau kaip 80 proc. atvejų ligos eiga būna lengva, bet apie 20 proc. atvejų ji įgyja vidutinio sunkumo arba sunkią eigą [1]. Apie 70 proc. atvejų būdinga šeiminė anamnezė, kai bent vienas iš šeimos narių serga astma, alerginiu rinitu ar egzeminiu dermatitu [12].
Vaikų AD paplitimas per pastaruosius dešimtmečius padidėjo ir toliau turi tendenciją didėti, taip pat kaip ir astmos, alerginio rinokonjuktyvito, ezofagito ir gastroenterito [17, 18]. Epidemiologinis ryšys tarp AD, astmos ir alerginio rinito, kitaip atopinės triados, ypač akivaizdus stebint vis didėjantį ligos sunkumo laipsnį. Literatūroje pateikiama prieštaringų nuomonių, kurios siūlo, kad AD yra atskira liga, nesusijusi su astma bei alerginiu rinokonjuktyvitu [19]. Kodėl šios būklės susijusios, mažai žinoma, tačiau atidžiai surinkta anamnezė atskleidžia, kad 75–80 proc. pacientų turi šeiminį polinkį sirgti šia liga. Pastebėta, kad apie 50 proc. sergančiųjų atopiniu dermatitu nustatoma astmos, alerginio rinito, konjunktyvito diagnozė ar alerginio kontaktinio dermatito diagnozė. Išsivysčiusiose šalyse AD atvejų per pastaruosius 30 metų padaugėjo 2–3 kartus. AD labai didelę įtaką turi pacientų gyvenimo kokybei, nes varginantis odos niežėjimas, sausumas, kasymasis sukelia diskomfortą, pyktį, miego sutrikimus bei mažina pasitikėjimą savimi.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 5, 2010