Plaukų slinkimu bei retėjimu skundžiasi tiek vyrai, tiek moterys. Itin didelį stresą bei diskomfortą dėl šio sveikatos sutrikimo patiria moterys. Ši nemaloni problema vienais atvejais gali varginti ir visiškai sveikus žmones, kitais – būti vienu iš tam tikrų ligų simptomų.
Kodėl pradeda slinkti plaukai
Plaukų slinkimą sukelia įvairios priežastys: dažniau jaunoms moterims geležies stokos sukelta mažakraujystė, nesubalansuota mityba ar vegetarizmas, ypač jei reikalingų maisto produktų atsisakoma staiga, be pereinamojo laikotarpio. Taip pat tai dažnas simptomas po gimdymo ar kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo. Stiprus plaukų slinkimas gali prasidėti praėjus 3–4 mėnesiams po ligų, lydimų karščiavimo, operacijų. Nemažai vaistų, vartojamų kardiologijoje, gastroenterologijoje, endokrinologijoje, onkologijoje, psichiatrijoje daro neigiamą įtaką plaukų augimo ciklui. Netgi ilgą laiką didesnėmis dozėmis vartojamas vitaminas A sukelia plaukų slinkimą – kartais net labai „dramatišką“. Stiprūs psichologiniai išgyvenimai ar ilgalaikis stresas taip pat gali būti plaukų slinkimo priežastis.
Kaip minėta, plaukai gali slinkti ir visiškai sveikiems žmonėms. Tiesiog tokius procesus lemia genetiniai veiksniai – išsivysto vyriškojo ar moteriškojo tipo plaukų slinkimas ir retėjimas. Svarbūs ir kasdienės plaukų priežiūros įpročiai, tam tikros šukuosenos, pavyzdžiui, „arklio uodega“, ilgą laiką supintos kasytės, nakčiai paliekami suktukai taip pat gali sukelti negrįžtamą plaukų iškritimą. Yra įrodymų, kad rūkymas, ypač 20 ir daugiau cigarečių per dieną, irgi gali paskatinti plaukų slinkimą.
Sutrikimo keliamos buitinės ir psichologinės problemos
Plaukų slinkimas, ypač lėtinis, dėl kurio sumažėja plaukų apimtis, daro didelę įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui. Be abejonės, moterims susitaikyti su šia problema yra daug skaudžiau, na, o vyrams padeda visuotinai priimtina nuomonė, kad vyriškojo tipo plikimas yra natūralus procesas.
Ką jaučia moterys? Štai kokie jų atsakymai į šį klausimą: „Slenka plaukai – tai pirma mintis atsikėlus ryte ir persekiojanti visą dieną “, „Pavargstu nuo kasdienių pastangų laikyti viešumoje savo galvą taip, kad kiti nepastebėtų retėjančio viršugalvio“, „Aš nelankau baseino“, „Stengiuosi nebūti lauke, pučiant stipriam vėjui“, „Visada apžiūrinėju kitų moterų plaukus“, „Stengiuosi nestovėti, kur ryškus apšvietimas, o renkuosi šešėlį“, „Jaučiu pavydą, matydama gražius plaukus“, „Jaučiuosi bjauri“. Taigi plaukų retėjimas sutrikdo miegą, kasdienį gyvenimą, sukelia psichologinių pokyčių, susijusių su kaltės jausmu, abejonių dėl savo kūno patrauklumo ir t. t.
Norėdamas sau padėti, žmogus pirmiausia turi pripažinti, kad tai yra savaime neišsisprendžianti problema. Dažnai ilgą laiką žmonės patys bando pripuolamai naudoti įvairias reklamuojamas priemones, taikyti „liaudiškus metodus“, ar tai, kas padėjo draugui, kaimynui ir t.t. Iš tiesų nereikėtų labai jaudintis, jei plaukai slenka keletą mėnesių, tačiau neretai žmonės laukia metų metus, tikėdamiesi, kad problema kažkaip savaime išsispręs.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 5, 2010