Streptococcus pneumoniae (S. pneumoniae, arba pneumokokas) – streptokokų genties bakterijų rūšis. S. pneumoniae kolonizuoja žmogaus viršutinius kvėpavimo takus ir sudaro dalį normalios tranzitorinės žmogaus mikrofloros. Taigi pagrindinis pneumokokinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Ilgalaikis ar trumpalaikis S. pneumoniae nešiojimas nosiaryklėje sudaro sąlygas pneumokokams plisti ir sukelti ligas.
Patekęs į kitus organus, pneumokokas gali sukelti įvairias ligas. Vaiko anatominiai ypatumai nulemia tai, kad pneumokokų dažniausiai randama būtent mažų vaikų nosiaryklėje. S. pneumoniae randama kas antro sveiko ikimokyklinio amžiaus vaiko nosiaryklėje. Pusė visų kūdikių iki vienerių metų amžiaus jau yra nešioję pneumokoką nosiaryklėje. Vaikų iki 2 metų imuniteto ypatumai lemia didelį jų imlumą polisacharidinę kapsulę turinčių bakterijų poveikiui, todėl maži vaikai šių pneumokokų sukeltomis ligomis serga dažniau, ligos eiga dažnai būna sunki.
Neinvazinėms pneumokokinės infekcijos formoms priskiriama S. pneumoniae kilmės otitas, sinusitas, konjunktyvitas, faringitas, pneumonija be bakteriemijos. Otitas yra itin dažna mažų vaikų liga. Juo bent vieną karta suserga 60 proc. kūdikių ir 85 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus. Trečdaliui vaikų liga linkusi kartotis (tris ir daugiau kartų per metus). Didžiausias yra antrojo gyvenimo pusmečio vaikų sergamumas. Iki 50 proc. bakterinės kilmės otito atvejų priežastis – būtent pneumokokas.
Maži vaikai dažniau nei vyresnieji ar suaugusieji serga, nes:
– pirma, mažų vaikų veido sandara tokia, kad nosyje esančios bakterijos tiesesniu ir trumpesniu keliu gali patekti į vidurinę ausies dalį;
– antra, mažų vaikų, ypač iki 2 metų, imuninė sistema nėra iki galo susiformavusi. Mažų vaikų organizmas kai kurių bakterijų neatpažįsta kaip „priešo“ ir jo laiku nesunaikina. Todėl bakterijos gali nepastebėtos prasmukti į ausį ir čia sukelti ligą.
Vidurinės ausies uždegimas yra ta liga, nuo kurios vaikai dažniausiai gydomi antibiotikais. Deja, 5–20 proc. atvejų nustatoma ligos komplikacijų, net gydant tinkamais antibiotikais. Persirgus pneumokokinės kilmės otitu, ilgesniam laikui ar net visam gyvenimui klausa gali likti pažeista. Dar blogiau, jei vaikui ligą sukelia įprastiniams antibiotikams nejautri bakterija. Tokiu atveju ligos eiga būna ilgesnė, sunkesnė, dažnesnės komplikacijos.
Kitas kvėpavimo takų ligas – sinusitą, ryklės uždegimą, bronchitą ar plaučių uždegimą – S. pneumoniae sukelia rečiau.
Sisteminė ar invazinė pneumokokinė infekcija kyla sukėlėjams patekus į kraujotaką. Tam turi reikšmės įvairūs rizikos veiksniai. Neretai pneumokokų bakteriemija esti besimptomė ar pasireiškia tiktai karščiavimu be aiškios kitos priežasties. Negydoma tokia bakteriemija gali sukelti meningitą, pneumoniją, osteomielitą, artritą, sinusitą. Pneumokokų sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų analogiškų ligų, tačiau dažniausiai būna sunki.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 5, 2010