Maisto pasisavinimo sutrikimams priskiriamos įvairios skirtingos etiologijos ir klinikos būklės. Daugumą jų sąlygoja sutrikęs maisto pasisavinimas plonajame žarnyne, dažnai apibūdinamas malabsorbcijos sindromu. Šis terminas nėra tikslus, nes apibūdina tik patofiziologinę būklę, tačiau nepaaiškina etiologijos, todėl negali būti vartojamas galutinei diagnozei suformuluoti.
Dauguma malabsorbcijos sindromų yra susiję su steatorėja – padidėjusiu riebalų kiekiu išmatose (daugiau nei 6 proc. nuo suvartotų riebalų). Kai kurie malabsorbcijos sutrikimai nėra susiję su steatorėja, pavyzdžiui, pirminis laktazės trūkumas. Viena dažniausių malabsorbcijos priežasčių grupė yra maisto virškinimo (skaidymo) sutrikimai. Kitos priežastys: sutrikęs pasisavinimas dėl tulžies rūgščių trūkumo, gleivinės pažeidimo, sutrikęs maisto tranzitas žarnyne, endokrininiai metaboliniai sutrikimai.
Kaip pasisavina angliavandeniai, riebalai ir baltymai
Krakmolą skaido į gliukozės molekules ir liekamuosius dekstrinus fermentas amilazė, kuri gaminasi seilių liaukose ir kasoje. Disacharidus (sacharozę, laktozę ir kt.) ir liekamuosius dekstrinus skaido disacharidazės, esančios plonojo žarnyno gleivinės paviršiuje. Baltymus virškina skrandžio sultys ir iš pradžių skaido fermentai pepsinai. Proteolizė baigiasi plonajame žarnyne, veikiant kasos proteazėms (tripsinui, chimotripsinui, karboksipeptidazei) ir žarnyno peptidazėms. Riebalai patenka į organizmą triacilgliceridų pavidalu, kuriuos skaido kasos fermentai lipazės, veikiant kolipazėms ir tulžies rūgštims. Neženkliai riebalų virškinime dalyvauja seilių ir skrandžio lipazės.
Ar yra žarnyne specialios vietos, kur tikslingai vyksta tam tikrų maisto medžiagų pasisavinimas
Pavyzdžiui, geležis pasisavinama pradinėse dvylikapirštės žarnos dalyse, tuo tarpu vitaminas B12 ir tulžies rūgštys – tik klubinėje plonojo žarnyno dalyje.
Kaip pasireiškia malabsorbcijos sindromas
Klasikiniai malabsorbcijos sindromo požymiai yra viduriavimas ir svorio mažėjimas, kada išmatose dažnai aptinkama steatorėja. Steatorėja – viduriavimas skystomis, nemalonaus kvapo riebiomis išmatomis. Lengva (tuštinasi < 3 k./p.) ir vidutinė (tuštinasi 4–6 k./p.) steatorėja dažnai būna besimptomė ir nesukelia didesnio kūno masės mažėjimo ar malabsorbcijos. Tik esant sunkiai (tuštinasi > 6 k./p.) steatorėjai būdingas smarkus kūno masės mažėjimas. Taigi viduriavimas būna įvairaus sunkumo, o svorio mažėjimas gali būti vėlyvuoju ligos požymiu. Diferencijuojant viduriavimo priežastis, visuomet reikėtų apsvarstyti malabsorbcijos sutrikimų galimybę. Pacientams, turintiems įvairių malabsorbcijos sutrikimų, taip pat dažnai nustatomas perteklinis dujų susidarymas žarnyne ir pilvo pūtimas, tačiau tai nespecifinis požymis. Bendras silpnumas, greitas nuovargis, siejami su malabsorbcijos sutrikimu, taip pat nespecifinis simptomas. Be to, būna vitaminų nepakankamumo požymių, kurie visuomet aptinkami esant sutrikusiam maisto virškinimui ir pasisavinimui. Kiti malabsorbcijos simptomai yra: meteorizmas, stomatitas, pilvo, kaulų skausmas, parestezijos, bendras silpnumas, azotemija, hipotenzija, amenorėja, sumažėjęs libido, mažakraujystė, kraujavimas, vištakumas, kseroftalmija, periferinė neuropatija, dermatitas (2 lentelė).
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 5