Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą aortos operaciją pacientui, keletą metų kentėjusiam skausmus dėl prastos kojų kraujotakos bei sintetinio kraujagyslių protezo infekcijos susidariusios pūlinės fistulės.
Pasak operaciją atlikusio KMUK kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo dr. Lino Veličkos, pacientas buvo operuotas dėl supūliavusio aortos sintetinio kraujagyslių protezo. Aortos protezas įsiuvamas tada, kai pagrindinė žmogaus kraujagyslė – aorta – užsikemša arba išsiplečia – susidaro aneurizma. Viršutinis protezo galas siuvamas prie aortos pilve, o apatiniai galai prisiuvami abipus kirkšnyse prie arterijų. Tuomet protezu kraujas iš aortos teka į kojas. Tačiau maždaug 3–6 proc. pacientų po tokių operacijų atsiranda komplikacija – sintetinio kraujagyslių protezo infekcija. Jei pacientas serga diabetu, šios komplikacijos tikimybė – 10 proc. Jau minėtam pacientui aortos protezo infekcija ir kraujotakos nepakankamumas neleido gyventi visavertiško gyvenimo – jį vargino skausmai kojose, pūliuojančios kirkšnies žaizdos, kurias buvo būtina kasdien perrišinėti. Anksčiau pūliuojančio protezo problema buvo sprendžiama taikant paliatyviąsias operacijas, tačiau nevisiškai pašalinus kraujagyslių protezą dažnai infekcija kartojasi, o atliekant ekstraanatomines jungtis sutrumpėja kraujagyslinių protezų veikimo trukmė. Viena iš ankstesnių taikomų taktikų buvo protezo pašalinimas ir galūnės amputacija, tačiau pacientų mirtingumas, kojų amputacijų dažnis siekdavo iki 50 proc.
Tam, kad paciento būklė būtų pagerinta, jam buvo pritaikyta sudėtinga, dviejų etapų operacija.
„Mes turėjome dvi užduotis – pašalinti infekcijos priežastį ir atkurti žmogui normalią kraujotaką. Jeigu bandytume tai daryti kitoms sintetinėms kraujagyslėms, rizikuotume perkelti infekciją iš infekuoto lauko. Šiuo atveju liko vienintelė išeitis – naudoti to paties žmogaus kraujagysles. Taigi išėmėme dvi giliąsias šlaunines venas. Įprastai nuosruvai sudaryti (šuntavimui) naudojame paviršines venas (didžiąją arba mažąją poodžio venas), tačiau šiuo atveju jos būtų buvusios per siauros“, – pasakojo dr. L. Velička. Šlauninės venos spindis 2–3 kartus platesnis už didžiąją poodžio veną. Buvo išimta po 35 cm giliosios venos iš abiejų šlaunų, iš jų suformuotas trišakis aortos „protezas“. Iš aortos spindžio išvalius aterosklerozines plokšteles ir trombas, vietoj jos įsiūta „nauja aorta“ iš šlauninių venų, vėliau išimta infekuota dirbtinė kraujagyslė. Pasak mediko, 7 val. užtrukusios operacijos rezultatas buvo akivaizdus – paciento kraujotaka visiškai atsigavo, žaizdos užgijo, jis galėjo vaikščioti be skausmų kojose ir po 12 parų pacientas iš stacionaro išvyko į reabilitacijos ligoninę.
Tokia kompleksinė operacija Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą. Dr. L. Veličkos teigimu, net ir pasaulyje ji atliekama ne visuose centruose. Pasak dr. Veličkos, panašios operacijos, kokia buvo atlikta šiuo atveju, gali prireikti 1–3 pacientams per metus.
Eglė Žemaitienė
KMUK atstovė spaudai
Savaitraščio "AveVita" informacja