Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) piktinasi Vyriausybės kalbomis, kad vėl rengiamasi taupyti sveikatos apsaugos sistemos sąskaita, kai šiuo metu dauguma gydymo įstaigų skęsta skolose, nemokami atlyginimai darbuotojams ir sveikatos priežiūros paslaugos tolsta nuo žmonių. Krizės metu realiai sveikatos priežiūros paslaugų apimtys nebuvo mažinamos, o sumažinus sistemos finansavimą, lėšų stygiaus problemą buvo nutarta išspręsti sumažinus paslaugos vertės kainą.
„Jau darosi sunku suprasti, kokią politiką vykdo mūsų valdžios vyrai: prieš porą savaičių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos (PSDT) posėdyje sveikatos apsaugos ministras oficialiai pristatė informaciją, kad gydymo įstaigos skęsta milijoninėse skolose. Įvertinusi perspektyvą bei Valstybinės ligonių kasos sukauptą rezervą, PSDT pritarė paslaugos balo vertės atstatymui iki 0,89 Lt. O praeitą savaitę, matydama akivaizdžiai siaubingą situaciją, Vyriausybė nutarė gelbėti kreditinių įsiskolinimų nepakeliančias Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonines. Šį pirmadienį netikėtai pareiškiama, kad sveikatos sistemoje dar yra rezervų ir čia galima mažinti finansavimą. Jaučiamės tarsi stumdomos šachmatų figūrėlės nežinia kieno lentoje,“ – išreiškia gydytojų susirūpinimą Vyriausybės politika LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Valstybiniai auditoriai, įvertinę stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo rezultatyvumą 2006-2009 m., nustatė, kad paslaugos buvo netinkamai planuojamos, neįvertinta, kokių ir kokios apimties jų reikės šalies gyventojams, kurios gydymo įstaigos ir kokiu mastu tas paslaugas teiks, kad ištekliai būtų naudojami taupiausiai ir efektyviausiai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dar 2002 m. rekomendavo nustatyti minimalius įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimus, tačiau rekomendacija iki šiol neįgyvendinta.
Pasak prof. L. Labanausko, audito ataskaita tik dar kartą įrodė, kad per ketverius metus dėl reformos nei pacientams, nei medikams geriau nepasidarė. „Paslaugos kasdien vis labiau tolsta nuo žmonių, ypač – mažose ligoninėse, kurios dėl sistemos klaidų ir neūkiškumo nustumtos į skolų klampynę, –pastebi LGS vadovas. – Jau matome absurdiškas reformos pasekmes – gydytojai turi maldauti savo uždirbtų pinigų: kas mėnesį rašyti prašymus ir pateikti įrodymus, kodėl jiems reikalingas darbo užmokestis“. L. Labanauskas pabrėžia, kad tokia situacija iškraipo darbo santykius, šiurkščiai pažeidžia darbuotojo teises ir teisinėje valstybėje negali būti toleruojama. „Gydymo įstaigų vadovai visada turi kuo pasiteisinti, o dabar, kai pati Vyriausybė eskaluoja, kad bus sumažintas finansavimas, tokių pasiteisinimų bus dar daugiau“, – nuogąstauja prof. L. Labanauskas.
LGS tikisi, kad Vyriausybė prisiims atsakomybę ir pasiūlys realius sprendimus, galinčius daryti įtaką gydymo įstaigų administravimo, valdymo, veiklos efektyvumui. „Vieną kartą medikai jau susiveržė diržus, solidariai atsisakė dalies atlyginimo, tačiau daugiau tokio pasiaukojimo tikrai nereikia tikėtis, ypač po to, kai šalies Premjeras vasaros pradžioje viešai pareiškė, kad medikų atlyginimai nebuvo mažinami, kas yra visiška netiesa“, – primena prof. L. Labanauskas.
LGS nuomone, Vyriausybė, turėdama tikslą išbristi iš krizės, privalo išlaikyti visuomenėje rimtį, todėl jai derėtų susilaikyti nuo neatsakingų pareiškimų, juolab, kad visuomenė jau pavargo būti erzinama ir kiršinama. LGS kreipsis į SAM, Seimo ir Vyriausybės narius, kad kitų metų sveikatos sektoriaus finansavimas nebūtų mažinamas, ir kad Vyriausybė užtikrintų nuoseklią sveikatos apsaugos politiką – gydymo paslaugų prieinamumą visiems gyventojams ir įsipareigojimų vykdymą dirbantiesiems sveikatos apsaugos sistemoje.
Išsamesnės informacijos teirautis: Prof. Liutauras Labanauskas |