Neseniai atliktos studijos duomenimis, praėjus 3 mėn. nuo išrašymo iš ligoninės ketvirtadalis insultą patyrusių pacientų nutraukia bent vieno iš antrinei profilaktikai skirtų vaistų vartojimą. Nutraukimo riziką didina jaunesnis amžius, sunkesnė insulto sąlygota negalia, didesnis skiriamų vaistų skaičius, sveikatos draudimo neturėjimas ir gretutinių ligų nebuvimas prieš insultą.
Studijos autoriai naudojo Ilgalaikio vaistų vartojimo režimo laikymąsi po išeminio insulto vertinančio registro (angl. Adherence Evaluation After Ischemic Stroke-Longitudinal (AVAIL) Registry) duomenis, apimančius 3068 suaugusius pacientus iš 106 ligoninių, kurios vadovaujasi Amerikos širdies asociacijos/Amerikos insulto asociacijos parengtomis gydymo gairėmis. Praėjus 3 mėn. nuo išrašymo iš ligoninės, tyrėjai paskambino pacientams pasiteirauti, kaip jie laikosi vaistų vartojimo režimo. Pacientai vartojo antiagregantus, kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją mažinančius vaistus, varfariną ir cukrinio diabeto gydymui skirtus vaistus. Jei pacientas nebevartoja vaistų, buvo klausiama, ar taip jis nusprendė pats, ar buvo palieptas gydytojo bei kokios buvo individualaus pasirinkimo priežastys. Po šių atrankinių klausimų imtį sudarė 2698 pacientai.
Nustatyta, kad 0,6 proc. iš ligoninės išrašytų pacientų nebuvo paskirtas joks vaistas; 7,2 proc. skirtas 1 vaistas, 23,4 proc. – 2, 43,8 proc. – 3, 23,4 proc. – 4 ir 1,6 proc. – 5 vaistai. Iš visų gydomų ligonių 75,5 proc. po 3 mėn. vis dar vartojo visus jiems paskirtus vaistus. Veiksniai, paskatinę taip elgtis, buvo senyvas amžius, prieširdžių virpėjimo nebuvimas, hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija ir išeminė širdies liga arba miokardo infarktas, pasireiškę dar prieš insultą. Gretutinėmis ligomis sergantys pacientai neretai dar prieš insultą vartoja panašų vaistų derinį, todėl po insulto tik reikia pakoreguoti dozes ir vartojimo režimą.
Studijos dalyviai, turėję bet kokios rūšies sveikatos draudimą (tokių buvo 87,6 proc.), pasižymėjo 31 proc. didesne tikimybe nenutraukti vaistų praėjus 3 mėn. Be to, vaistus toliau vartojo tie pacientai, kuriems buvo paaiškinta, kokiu tikslu jie skiriami (pvz., „šis vaistas sumažins kraujospūdį, o svarbiausia – pakartotinio insulto riziką“) ir kaip prasitęsti jų receptą po išrašymo iš ligoninės. Taigi detalios informacijos suteikimas itin reikšmingas kartotinių insultų profilaktikai.
Lengva negalia, lyginant su vidutine arba sunkia negalia, buvo susijusi su 54 proc. didesne tikimybe toliau vartoti vaistus. Tokius rezultatus studijos autoriai aiškina taip: sunkią negalią turintys pacientai dažniau nukreipiami paliatyviam gydymui arba jiems kyla daugiau sunkumų gauti vaistus.
Dabar tyrėjai jau yra sukaupę duomenis praėjus 12 mėn. po išrašymo iš ligoninės, kurie tikriausiai turėtų skirtis nuo čia pateiktųjų.
Arch Neurol. Published online August 9, 2010