Neseniai patyrusiems išeminį insultą arba praeinantį smegenų išemijos priepuolį pacientams B grupės vitaminų papildai reikšmingai nesumažino kartotinio insulto, miokardo infarkto arba mirties nuo kraujagyslių ligų rizikos.
Galutiniai Vitaminų, skirtų insulto profilaktikai, tyrimo (angl. Vitamins to Prevent Stroke (VITATOPS) trial) rezultatai rugpjūtį išspausdinti žurnale The Lancet Neurology, o gegužę paskelbti XIX Europos insulto konferencijoje Barselonoje, Ispanijoje. VITATOPS rezultatai tik patvirtino ankstesnių studijų išvadas, jog B grupės vitaminų vartojimas nėra veiksminga antrinė kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė.
Epidemiologiniais duomenimis, didesnė homocisteino koncentracija kraujo plazmoje yra susijusi su didesne insulto bei kitų kraujagyslių ligų rizika. Todėl vienas VITATOPS tikslų buvo išsiaiškinti, ar B grupės vitaminams būdingas homocisteiną mažinantis poveikis per vidutiniškai 3,4 metus gali sumažinti kartotinių kraujagyslių ligų dažnį neseniai (per paskutinius 7 mėn.) insultą arba praeinantį smegenų išemijos priepuolį patyrusiems pacientams. Šiame dvigubai aklame placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 8164 skirtingi pacientai iš 20 pasaulio šalių, kurie atsitiktine tvarka per dieną gavo 1 tabletę placebo arba B grupės vitaminų, turinčių 2 mg folio rūgšties, 25 mg vitamino B6 ir 0,5 mg vitamino B12.
Tyrėjai kėlė prielaidą, jog B grupės vitaminai sumažins homocisteino kiekį pirmiausia ketvirtadaliu, o vėliau –trečdaliu ir taip sumažins santykinę kraujagyslių riziką 15 proc. Tokį sudėtinį rezultatą pasiekė 616 (15 proc.) iš 4089 pacientų, vartojusių B grupės vitaminus, (4,3 proc. per metus) ir 678 (17 proc.) iš 4075 placebo grupės narių (4,8 proc. per metus). Pastarieji duomenys atitinka 9 proc. sumažėjusią santykinę riziką, lyginant B grupės vitaminus su placebu, bei 1,56 proc. sumažėjusią absoliučią riziką. Antrajame stebėjimo etape nustatytas statistiškai reikšmingas mirties nuo kraujagyslių ligų rizikos sumažėjimas vitaminų grupėje (8 proc. vs. 9 proc. placebo grupėje).
1164 pacientams, kuriems homocisteino kiekis nevalgius išmatuotas studijos pabaigoje, bendra jo koncentracija statistiškai reikšmingai sumažėjo vitaminų grupėje (10,5 ± 4,9 mmol/l vs. 14,3 ± 6,1 mmol/l), skirtumas tarp grupių buvo 3,8 mmol/l (p < 0,0001). Nenustatyta jokių sunkių B grupės vitaminų sukeltų šalutinių reakcijų.
Nepaisant gautų rezultatų, ekspertai mano, jog galbūt VITATOPS studija ir visas pacientų stebėjimas truko per trumpai (atitinkamai vidutiniškai 2,8 ir 3,4 metus). Ilgesnį laiką skiriami vitaminai sumažintų santykinę riziką nuo 0 iki 18 proc. ir tuomet galimas statistiškai reikšmingas jų efektas. Todėl, prieš skelbiant galutines išvadas, siūloma palaukti dar trijų šiuo metu vykstančių studijų, kurių dalyviai vartoja vitaminus kelerius metus, pabaigos.
Lancet Neurol. Published online August 4, 2010