Siekdamas paneigti internete skleidžiamą klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą, sugriauti vakcinaciją gaubiančius mitus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) surengė žiniasklaidos ir atsakingų specialistų susitikimą-diskusiją „Visa tiesa apie skiepus". Medikai pakvietė žiniasklaidą remtis moksliniais faktais ir neklaidinti bei nebauginti gyventojų.
„Skiepus gaubia daug mitų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausiai problemų kyla dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo gripo. Todėl prašome gydytojų ir žiniasklaidos, kad jie labai atsakingai visuomenei teiktų tik mokslu pagrįstą informaciją apie gripą ir skiepus nuo gripo“, – kalbėjo dr. doc. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius.
ULAC gydytoja D.Razmuvienė pastebėjo, kad pastruoju metu madinga kalbėti apie judėjimą prieš vakcinaciją, kuris skelbia: „Pasiskiepijęs nuo gripo tikrai susirgsiu“, „Skiepai griauna mano imunitetą“, tačiau jau seniai įrodyta, kad vakcinos apsaugo nuo ligų. „Skiepijimas gripo vakcina – svarbiausia specifinė sergamumo ir mirtingumo nuo gripo prevencijos priemonė. Tačiau kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija vos apie 6 proc. žmonių. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje“, – sakė gydytoja D.Razmuvienė. Tuo tarpu Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. gyventojų.
PSO itin rekomenduoja, kad būtų paskiepijama iki 75 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių. Lietuvoje šiemet rizikos grupėms priskiriami asmenys jau ketvirtą sezoną skiepijami nemokamai. Iš pirmo žvilgsnio gripo virusas gali pasirodyti nekaltas dalykas, tačiau jo sukeltos komplikacijos gali būti itin žiaurios: plaučių uždegimas, širdies pakenkimas, – pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius V. Kasiulevičius. Dažnai klausimų apie pašalinį skiepų poveikį sulaukiantis gydytojas paaiškino, kad pasiskiepijęs nuo gripo žmogus gali susirgti tik tuomet, jei skiepijimo metu jis jau buvo pasigavęs virusą ir išgyveno inkubacinį ligos periodą. „Žmonės pamiršta, kad skiepytis gerokai pigiau, nei vėliau gydytis ligą“, – sakė V. Kasiulevičius. Virtualioje erdvėje sklandančią melagingą informaciją ir mitus apie vakcinacijos žalą jis pavadino sąmokslo teorija, sukurta įbauginti žmonėms.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, iš Lietuvos gydytojų gauta tik keletas pranešimų apie nepageidaujamą vakcinų nuo gripo poveikį, o apie rimtus sveikatos sutrikdymus – nė vieno. Pastebėta, kad kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra kur kas didesnis nei skiepų nuo gripo, tačiau apie tai dažnai pamirštama.
Šiandien imunoprofilaktika yra tokia veiksminga, kad net baigiame užmiršti, kokios grėsmingos yra ligos, nuo kurių apsaugo skiepai. Vakcinų pagalba pasaulyje išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, labai pažengusi tymų likvidavimo programa, smarkiai sumažėjo sergamumas daugeliu užkrečiamųjų ligų, kurios vos prieš keletą dešimtmečių buvo vadinamos „privalomomis“ vaikų ligomis. Kiekvienas žmogus turi neginčijamą teisę į nuomonę apie skiepus. Tačiau, vykdydami savo profesinę veiklą, medikai privalo vadovautis ne visuomenės baimėmis, bet moksliškai pagrįstais medicininiais faktais. Todėl nerimą kelia tai, kad nepagrįstas Lietuvos gyventojų ir kai kurių medikų skeptiškumas imunoprofilaktikos atžvilgiu riboja mūsų šalies pacientų galimybes gauti geriausią sveikatos priežiūrą. “Negalima atsisakyti mokslo pasiekimų, patikrintų ne tik tyrimų, bet ir laiko. Privalome būti atsakingais už savo ir savo artimųjų sveikatą“,– pabrėžė dr. doc. S. Čaplinskas.
Renginyje dalyvavo
Dr. doc. Saulius Čaplinskas, ULAC vadovas;
Dr. Mykolas Mauricas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotojas;
Dr. doc. Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius;
Rimas Jankūnas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo pavaduotojas;
Asta Pereckienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento, Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėjos pavaduotoja, kurios vardu platinama informacija internete;
Dr. prof. Alina Pūrienė, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė, kurios vardu prieš kelerius metus buvo skleidžiama klaidinanti informacija apie ŽIV grėsmę;
Gyd. Daiva Razmuvienė, ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja;
Natalja Keturkienė, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji ryšių su visuomene specialistė.
Dr. Mykolas Mauricas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotojas;
Dr. doc. Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius;
Rimas Jankūnas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo pavaduotojas;
Asta Pereckienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento, Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėjos pavaduotoja, kurios vardu platinama informacija internete;
Dr. prof. Alina Pūrienė, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė, kurios vardu prieš kelerius metus buvo skleidžiama klaidinanti informacija apie ŽIV grėsmę;
Gyd. Daiva Razmuvienė, ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja;
Natalja Keturkienė, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji ryšių su visuomene specialistė.
Švietimo ir komunikacijos skyrius