Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktame infekcijų paplitimo tyrime nustatyta, kad bendras hospitalinių infekcijų dažnis siekia 3,9 proc. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos organizuoto tyrimo metu nustatyta, kad hospitalinių infekcijų paplitimas gydymo įstaigose svyruoja nuo 3,5 iki 12,1 proc.
2010 m. balandžio mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas kasmetinis infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas, kurį koordinuoja Higienos institutas.
„Šiais metais paplitimo duomenis pateikė šiek tiek daugiau stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų nei 2009 m., t.y. 43,8 proc. (63 iš 144): 45 iš 67 bendrojo pobūdžio, 12 iš 48 palaikomojo gydymo ir slaugos, bei 6 iš 29 specializuotų ligoninių. Bendrai ligoninės pateikė duomenis apie 13482 pacientus, kurių 81,4 proc. sudarė pacientai besigydantys bendrojo pobūdžio ligoninėse”, – tyrimą komentavo Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus darbuotoja Jolanta Ašembergienė.
Tyrimo metu nustatyta, kad beveik penktadalis pacientų (18,2 proc.) turėjo infekciją, iš jų 21,3 proc. pacientų turėjo hospitalinę ir 78,8 proc. – visuomenėje įgytą infekciją. Atskirose ligoninėse hospitalinių infekcijų paplitimas svyravo nuo 0,2 iki 16,4 proc. – bendrojo pobūdžio ligoninėse, nuo 1,1 iki 20,0 proc. – palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, o nuo 0,4 iki 1,3 proc. – specializuotose ligoninėse. Vienuolikoje ligoninių nebuvo užregistruota nė viena hospitalinė infekcija.
Pasak J. Ašembergienės, šiais metais kaip ir 2009 m. didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas nustatytas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse (7,8 proc.), reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose (15,6 proc.) bei 65 m. ir vyresnių pacientų amžiaus grupėje (4,7 proc.).
Kaip ir pernai vyravo apatinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios sudarė beveik trečdalį visų diagnozuotų hospitalinių infekcijų (29,4 proc.), operacinių žaizdų (18,5 proc.) bei odos minkštųjų audinių (15,0 proc.) infekcijos.
„Beveik trečdalis (30,1 proc.) pacientų turėjo bent vieną iš pagrindinių rizikos veiksnių (dirbtinė plaučių ventiliacija, kraujagyslių kateteris, šlapimo pūslės kateteris ar atlikta operacija), beveik ketvirtadaliui (23,5 proc.) – tyrimo dieną buvo paskirti antimikrobiniai vaistai“ – tyrimo rezultatus pristatė J. Ašembergienė.