Paroda Lietuvos medicinos bibliotekoje

Lapkričio 23 d. – gruodžio 15 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) veikia paroda "Vaikų ligų mokslo raida. J.Šimkevičiaus vadovėliui "Mokslas apie vaikų ligas" – 200 metų“.


Vaikų ligų mokslo apžvalga


Nors senajame Vilniaus universitete Vaikų ligų katedros nebuvo, tačiau profesoriai M.Renjė, J.Briotė, A.Matusevičius, A.Sniadeckis skaitė pediatrijos paskaitas.


1805 m. prof. A.Sniadeckis parašė knygą apie fizinį vaikų auklėjimą (lenkų k.).


1810 m. prof. J.Šimkevičius išleido pirmąjį Lietuvoje pediatrijos vadovėlį „Mokslas apie vaikų ligas“ (lenkų k.).


1832 m. įkurtoje Medicinos – chirurgijos akademijoje prof. M.Mianovskis dėstė akušeriją ir vaikų ligas.


1906 m. Vilniuje įsteigta pirmoji vaikų ligoninė Lietuvoje.


1922m. Vilniaus universitete įkurta pirmoji Vaikų ligų katedra, kuriai vadovavo V.Jasinskis, vėliau – doc. H.Marinovska, dr. E.Gerlė,prof. V.Bujakas.


1924 m. įsteigta Vilniaus pediatrų draugija.


1924 m. įkurta Vaikų ligų katedra ir klinika Lietuvos universitete Kaune (iki 1944 m. jai vadovavo prof. V.Tumėnienė.


1924 m. įkurta vaikų ligoninė Kaune.


1937 m. įsteigta Lietuvos vaikų gydytojų sąjunga Kaune (pirmininkė V.Tumėnienė).


Nuo 1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kaune, o nuo 1951 m. iki 1959 m. Kauno medicinos instituto Vaikų ligų katedrai vadovavo doc. A.Matulevičius; 1959 – 1991 m. – prof. O.Skučaitė – Grinkevičienė.


1944 m. įkurta pirmoji lietuviška Vaikų ligų katedra Vilniaus universitete (vedėjas doc. P.Baublys).


1956 m. vaikų ligų katedra sujungta su Infekcinių ligų katedra (vedėjas prof. P.Čibiras).


1959 m. įkurtas Pediatrijos skyrius VU Medicinos fakultete.


1962 m. išleistas pirmasis originalus „Vaikų ligų“ vadovėlis lietuvių k.


1966 m. vėl atkurta savarankiška Vaikų ligų katedra, kuriai vadovavo prof. L.Šuravinaitė – Steponaitienė (iki 1973 m.), nuo 1974 m. – prof. P.Šimulis.


1977 m. Vilniaus universitete įkurtos dvi pediatrijos katedros: Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedra , vadovaujama prof. A.Raugalės, ir Gydytojų tobulinimosi fakulteto pediatrijos katedra, kuriai vadovavo prof. P.Šimulis.


1985 m. prof. E.Puodžiūnienės pastangomis Vilniuje įkurtas motinos ir vaiko sveikatos apsaugos mokslinio tyrimo institutas (veikė iki 1990 m.).


1990 m. organizuoti šie pediatrijos padaliniai:


Vaikų ligų klinika (vedėjas prof. A.Raugalė); Pediatrijos katedra (vedėjas prof. .Šimulis) Pediatrijos centras (vedėjas prof. P.Kaltenis); Neonatologijos klinika (vedėjas prof. V.Basys); Vaikų chirurgijos klinika (vedėjas prof. J.Gradauskas, nuo 1991 m. – prof. B.Siaurusaitis);Vaikų infekcinių ligų klinika (vedėjas prof. V.Usonis).


1994 m. Pediatrijos katedra ir Vaikų infekcinių ligų klinika prijungtos prie Pediatrijos centro.


1991 m. įkurtos universitetinės ligoninės: Vilniaus miesto universitetinė ligoninė ir Respublikinė Vilniaus universitetinė Vaikų ligoninė (nuo 2003 m. – Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė), kuriose veikė pediatrijos padaliniai.


Nuo 1991 m. Kauno medicinos akademijos (nuo 1999 m. Kauno medicinos universiteto) Vaikų ligų klinikai vadovavo doc. J.Bojarskas, o nuo 2001 m. – med.dr. R.Kėvalas.


2002 m. visi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos padaliniai sujungti į vieną Vaikų ligų kliniką (vadovas prof. A.Raugalė), joje įsteigti centrai: Pediatrijos centras (vedėjas prof. V.Usonis); Vaikų chirurgijos centras (vedėjasprof. B.Siaurusaitis, dabar – doc. K.Trainavičius); Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centras (vedėjas prof. A.Raugalė); Neonatologijos centras (vedėja doc. N.Drazdienė); mokslo sektorius (vadovė dr. B.Skerlienė).


Vaikų klinikos profesoriai ir docentai yra mokslinių draugijų pirmininkai: prof. A.Raugalė – Lietuvos vaikų kardiologų draugijos pirmininkas; prof. A.Valiulis – Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos pirmininkas, Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas; doc. R.Ėmužytė – Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos pirmininkė; prof. P.Kaltenis – Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkas; doc. V.Žilinskaitė – Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų draugijos pirmininkė; doc. L.Ragelienė – Lietuvos vaikų hematologų draugijos pirmininkė; doc. V.Urbonas – Lietuvos vaikų gastroenterologų draugijos pirmininkas; dr. K.Saniukas – Lietuvos vaikų ortopedų ir traumatologų draugijos prezidentas; doc. N.Drazdienė Vilniaus pediatrų draugijos pirmininkė.


Leidžiami moksliniai žurnalai: „Pediatrija“ (vyr. redaktorius prof. A.Raugalė); „Vaikų pulmonologija ir alergologija“ (vyr.redaktorius prof. A.Valiulis).


Parengta ir išleista daug monografijų ir vadovėlių apie vaikų ligas.


Apie Jokūbą Šimkevičių


Gimė 1775 m. Raseiniuose.


1802 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.


Nuo 1803 m. beveik iki pat mirties gyveno ir dirbo Vilniuje. Dirbo gailestingųjų seserų ligoninės vyriausiuoju gydytoju, buvo gerai žinomas Vilniuje gydytojas praktikas. J.Šimkevičius buvo caro Aleksandro I asmeninis gydytojas (anuomet vadinamas leibmediku). Neapsiribojo vien praktine medicina, daug jėgų ir laiko skyrė medicinos mokslui ir visuomeniniam darbui.


1805 m. su kitais įkūrė Vilniaus medicinos draugiją, vėliau buvo jos pirmininku. Jis taip pat buvo Paryžiaus ir Varšuvos medicinos mokslo draugijų nariu.


1806 m. parašė pirmąjį Lietuvoje chirurgijos vadovėlį„Mokslas apie teorinę ir praktinę chirurgiją“ („Nauka chirurgii teoryczney i praktyczney“).


1810 m. – pirmąjį Lietuvoje vaikų ligų vadovėlį „Mokslas apie vaikų ligas“ ( „Nauka o chorobach dzieci“).


1818 m. – knygą „Veikalas apie girtuoklystę“ („Dzielo o pijanstwie“). J.Šimkevičius – šviečiamojo amžiaus idėjų atstovas. Dalyvavo masonų ložės (Uoliojo lietuvio ložės) veikloje. Kritikavo masoneriją ir pasiūlė ložės reformos projektą. Susidūręs su nepritarimais iš ložės išstojo ir su bendra-minčiais įsteigė „Nenaudėlių draugiją“ („Towarzystwo Szubrawcow“). Draugija, J.Šimkevičiaus vadovaujama, leido laikraštį „Gatvės žinios“ („Wiadomosci Brukowe“), kuriame publikuojamose satyrose (J.Šimkevičius – vienas iš autorių) atsispindėjo to meto visuomenės ydos: baudžiauninkų išnaudojimas, girtuokliavimas ir kt.


Mirė 1818 m. nuo plaučių džiovos. Palaidotas Utenos raj. Taukelių kapinėse.


Parengė Janina Valančiūtė
Lietuvos medicinos biblioteka
Kaštonų g. 7, 01107 Vilnius
Tel. 261 73 96
El.paštas: Janina.Valanciute@lmb.lt