Jūsų dėmesiui – naujausias Europos Komisijos portalo ,,Sveikata – ES" informacinis biuletenis.
Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto pirmininko pavaduotojas Wimas De Jongas
Nanotechnologijos suteikia galimybę kurti įvairias naujas medžiagas ir produktus, kurie gali būti naudingi visose visuomenės gyvenimo srityse. Daug tikimasi iš jų pritaikymo medicinoje (pvz., vaistų paskirstymas organizme, vizualizavimo technika), energetikoje (pvz., energijos akumuliatoriai, saulės baterijos) ir medžiagotyroje (pvz., lengvesnės, tvirtesnės medžiagos).
Vis dėlto dėl nanotechnologijų naudojimo kyla didelių problemų rizikos vertintojams ir reguliavimo institucijoms, pavyzdžiui, kaip nustatyti, kada medžiagą jau galima laikyti nanomedžiaga? Su šia politikos kryptimi susijusioms problemoms spręsti ES šiuo metu rengia naują nanomokslo ir nanotechnologijų veiksmų planą.
Nanomedžiagomis vadinamos tokios medžiagos, kurių sudėtinės dalys paprastai yra 1–100 nm dydžio. Šis pavadinimas nereiškia nei jokio konkretaus pavojaus, nei to, kad medžiaga turi naujų pavojingų savybių. Pavadinimas nieko nesako ir apie esamą ar nesamą toksiškumą.
Iš dalies nerimą dėl nanomedžiagų kelia abejonės, ar šiuo metu įprastinių cheminių medžiagų pavojingumo nustatymo ir rizikos vertinimo testus galima taikyti ir tiriant nanomedžiagas. Esama rizikos vertinimo metodika pakankamai lanksti, tad ją galima taikyti ir nanomedžiagoms, o dauguma esamų toksikologijos ir ekotoksikologijos metodų greičiausiai tinka ir su jomis susijusiam pavojui nustatyti.
Vis dėlto negalima daryti prielaidos, kad šiandieninis mokslas nustatė visas potencialiai žalingas nanomedžiagų savybes, todėl gali prireikti kai kurių korekcijų arba papildomų testų, kad būtų parengtas išsamus galimų pavojingų nanomedžiagų savybių aprašymas. Be to, norint tinkamai įvertinti riziką, reikalinga informacija apie faktinį nanomedžiagų poveikį žmonėms ir aplinkai.