Gruodžio dešimtąją Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) surengė konferenciją, skirtą apžvelgti įstaigos veiklai, apsvarstyti privalomojo sveikatos draudimo, sveikatos sistemos aktualijas. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip šimtas Panevėžio ir Utenos regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ), savivaldybių vadovų, ligonių kasos specialistų.
„Metų pabaigoje rengti apibendrinamąjį renginį, į kurį susirenka ne tik TLK darbuotojai, bet ir suinteresuotųjų šalių atstovai, Panevėžyje tampa tradicija. Ji gyvuoja kelinti metai. Konferencija – puiki proga apžvelgti ligonių kasos ir jos veiklos zonos gydymo įstaigų darbo rezultatus, išgirsti svarbias naujienas iš kompetentingų valdžios atstovų, paskatinti įstaigų ir institucijų bendradarbiavimą. Šiais metais susirinkusiesiems pristatyti ligų klasifikacijos pasikeitimai Lietuvoje, pokyčiai ASPĮpo restruktūrizacijos ir šio proceso apžvalga, greitosios medicinos pagalbos (GMP) ir ligoninių priėmimo kambarių planinės kontrolės rezultatai. Visa tai – ir medikams, ir savivaldybių atstovams aktualūs dalykai“, – sako Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas.
Konferencijoje dalyvavęs LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kalbėdamas apie sveikatos sistemos aktualijas, pirmiausia informavo, kad Seime jau patvirtintas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 4 mlrd. 168 mln. Lt. 2011 m. PSDF biudžetas bus maždaug 4 proc. didesnis nei šiųmetis. Pasak svečio, sveikatos apsaugos biudžetą sunkmečio sąlygomis pavyko subalansuoti. A. Matulas pasidžiaugė, jog šiemet iki 0,89 Lt atstatyta balo, pagal kurį apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, vertė, taip pat sėkmingai įgyvendinamas ASPĮ III restruktūrizacijos etapas. Parlamentaras priminė: kitąmet ir vėl bus finansuojamos tos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teiks Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitiksiančios sveikatos priežiūros įstaigos. A. Matulas paragino bendradarbiautisavivaldybes reguliuojant pacientų srautus bei paslaugų profilius, nedidelių ligoninių vadovams siūlė pagalvoti apie įstaigų jungimąsi, kvietė kurti ilgalaikę korupcijos apraiškų mažinimo gydymo įstaigose perspektyvą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius pristatė kitais metais planuojamus ligų klasifikacijos pasikeitimus, susijusius su giminingų diagnozių grupėmis. VLK atstovas informavo, jog Lietuva kitąmet palaipsniui ketina diegtiiš Australijos 2009 m. įsigytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų klasifikavimo pagal giminingas diagnozių grupes (angl. AR-DRG – diagnosis-related groups) sistemą. Tai apmokėjimo už ligonių gydymą modelis, kurio esmė – naujas pacientų grupavimas ir apmokėjimas įstaigoms už mediciniškai bei ekonomiškai panašias pacientų grupes. G. Kacevičiaus teigimu, nauja sistema tikrai bus pranašesnė už esamą, kadangi gydymo įstaigoms bus mokama už ligos atvejį nuo pradžios iki galo, įskaitant ir brangius tyrimus bei procedūras. Be to, ši naujovė leis parengti tikslesnę ligų statistiką, klinikinių diagnozių kodavimą, stacionarinių atvejų grupavimą. DRG įdiegimo planas – valstybinis projektas, kuriame dalyvauja VLK, SAM, gydymo įstaigos. Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą planą nuo 2011 m. sausio 1 d. bandomasis stacionarinių atvejų grupavimas pagal DRG bus pradėtas atlikti 2 Vilniaus ligoninėse, nuo vasario 1 d. – ir kitose, teikiančiose aktyvaus stacionarinio gydymo paslaugas.
Valstybinės medicininio audito inspekcijos (VMAI) atstovas Rimantas Gagys konferencijos dalyviams pristatė GMP ir ligoninių priėmimo kambarių planinės kontrolės rezultatus. Svečias informavo, kad Lietuvoje yra 60 įstaigų, teikiančių GMP paslaugas, 4 iš jų – privačios. R. Gagys kalbėjo apie šių įstaigų sudėtį, automobilių aprūpinimą medicinos įranga, nustatytus teisės aktų pažeidimus, taip pat pasidžiaugė, kad tose įstaigose mažėja nerezultatyvių, melagingų iškvietimų, kuriems per metus išleidžiama keli milijonai litų. Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė apžvelgė pastarųjų metų pokyčius, susijusius su įstaigų restruktūrizavimu TLK veiklos zonos ligoninėse. Pavaduotoja informavo, kaip įstaigose pasiskirstė pacientų srautai ir lėšos, kiek joms išmokėta Stabilizavimo fondo lėšų išeitinėms darbuotojų kompensacijoms. Apie vadovaujamų įstaigų perspektyvas, pokyčius ir problemas konferencijoje kalbėjo VšĮ Panevėžio ligoninės vyr. gydytojas Česlovas Gutauskas, VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos, Molėtų ir Visagino ligoninių vadovai. Buvo išsakyta įvairiausių minčių, kaip galima pagerinti įstaigų veiklą, bendradarbiavimą su TLK, pasidalinta tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi. Gerą patirtį šioje srityje turi VšĮ Visagino ligoninė, užmezgusi partnerystę su Vokietijos Halės miesto medikais.
Daugiau informacijos tel. 8 (45) 59 61 92 ( direktorius Jonas Narbutas).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija